Karinis poligonas Dzūkijoje – būti ar nebūti?

Lietuvos kariuomenės archyvo nuotraukos

Krašto apsaugos ministerija atšaukė kariniam poligonui rezervuotą teritoriją Vakarų Lietuvoje ir nusprendė rengti naują galimybių studiją, kuria sieks išsiaiškinti tinkamiausią vietą aukščiausio lygio karinių pratybų reikmėms visoje šalies teritorijoje. Taigi, naujo poligono, jau dabar tituluojamo vienu didžiausių Rytų Europoje, poreikis išlieka ir tampa realu, jog toks objektas galėtų atsirasti Dzūkijoje.

Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, jog naujoji galimybių studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją. Į ją bus įtraukti gamtosauginiai, demografiniai, ūkiniai ir geologiniai kriterijai. Į šiuos kriterijus bus atsižvelgiama, siekiant nustatyti, ar būsimoji teritorija yra tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1 tūkst. karių su karine technika) manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas. Taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.

Būsimo projekto investicijos gali siekti apie 800 mln. eurų, o galutinį sprendimą dėl vietos priims Seimas.

Seimo narys Vytautas Bakas neabejoja, jog dėl šio šalies saugumui svarbaus valstybinės reikšmės strateginio objekto ir šimtus milijonų eurų siekiančių investicijų savivaldybės varžysis tarpusavyje. „Įsivaizduokite, koks ekonominis pakilimas laukia savivaldybės, kurioje šis projektas bus įgyvendinamas – daugybė naujų darbo vietų, statybų, paslaugų sektorių pakilimas, miestų merams ateityje bus lengviau derėtis su Vyriausybe įvairiais klausimais. Tai rimtas ne tik saugumo, bet ir ekonomikos projektas“, – įsitikinęs Seimo narys.

Anot jo, tokio objekto atsiradimas Pietų Lietuvoje turėtų milžiniškos naudos ilgalaikei krašto raidai, iš esmės pakeistų jo ekonominį paveikslą, sustiprintų vaidmenį valstybės gyvenime. „Taip, dar tik ruošiamasi rengti galimybių studiją, tačiau apie tai jau reikia kalbėti. Savo žodį turės tarti ir visuomenė, todėl raginčiau žmones projektą vertinti ne emocijomis ar atmetimo būdu, o per ilgalaikę perspektyvą. Prieš apsisprendžiant vertėtų pasidomėti, kaip atrodo ekonomika tų Europos miestų, kuriuose panašūs poligonai jau veikia“, – sakė V. Bakas.

Ką apie tai mano savivaldybių vadovai?

Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko nuomone, labai svarbu, kad visi pasirinkimo pliusai ir minusai būtų detaliai aptarti su gyventojais, bendruomenėmis, savivaldybėmis. Dzūkijos savivaldybių vadovams, pasak jo, ši tema nėra netikėta. Apie galimybę išplėsti jau esamą Alytaus karinį poligoną su jais buvo kalbėta  Alytaus regiono plėtros taryboje.

Alytaus rajono meras A. Vrubliauskas. ARSA nuotr.

„Tai nereiškia, kad mes besąlygiškai kelsime rankas už karinių pratybų bazės išplėtimą vienoje ar kitoje savivaldybėje. Neseniai spauda rašė apie Varėnos rajono mero Algio Kašėtos pasvarstymą, jog poligono teritorija  galėtų apimti ir dalį kaimyninių savivaldybių ploto. Plėtros taryboje taip ir deklaravome, kad  siekiame dirbti kaip vientisas Pietų Lietuvos regionas, kartu pabrėžiant kiekvienos atskiros savivaldybės savitumą, išskirtinumą“, – pabrėžė Alytaus rajono vadovas.

Dėl karinio poligono išplėtimo jis pritaria Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pozicijai, kad į tai reikia žvelgti ne kaip į prievolę, bet kaip į galimybę regionui pritraukti rimtų investicijų, gauti tam tikrą paskatų paketą, naujų darbo vietų, naujos infrastruktūros. Šimtus milijonų siekiančios investicijos – labai rimti argumentai.

„Suprantama, kad būtų ir minusų, bet jie paaiškėtų tik tada, kai būtų pristatyta išsami poligono plėtros studija, numatytas privačios žemės išpirkimas, kelių ir kitų komunikacijų tinklas. Tada reikėtų detalios projekto apžvalgos ir aptarimo su visuomene. Bet vėlgi – tik su sąlyga, kad gyventojai ir savivaldybių tarybų nariai, Alytaus regiono plėtros taryba  pritartų KAM rengiamos studijos projektui, jeigu ministerija pasirinktų būtent Dzūkijos regioną“, – sakė meras A. Vrubliauskas.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė neabejoja, jos vadovaujamame rajone poligonui vietos tikrai atsirastų ir tam ji net matytų neblogų perspektyvų. Objekto atsiradimas būtų naudingas tiek vietos ekonomikai, tiek ir žmonių užimtumui didinti, be to, į kraštą pritrauktų ne tik naujų specialistų, bet ir infrastruktūros atnaujinimo darbų, kitų investicijų.

Lazdijų rajono merė A. Miškinienė. Lazdijų raj. savivaldybės nuotr.

„Kita vertus, poligono atsiradimui mūsų savivaldybėje turi pritarti vietos gyventojai, kurių kaimynystėje kurtųsi toks karinis objektas. Su šiais žmonėmis poligono iniciatoriai turėtų kalbėtis atvirai ir be užuolankų, komunikuoti ne tiek apie galimą tokio objekto atsiradimo naudą, bet ir galimus nepatogumus, siūlyti ir inicijuoti sprendimus, kurie sumažintų juos.

Be to, norėtumėme, kad poligonas ir jame vykstančios pratybos darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir gyvajai gamtai, taip pat, kad kuo mažiau būtų kertama miškų ar ardomas natūralus kraštovaizdis – viena didžiausių mūsų nuostabaus krašto vertybių. Jei pavyktų rasti visas puses tenkinančius kompromisus, Lazdijų rajono savivaldybė sveikintų atsirandant savo teritorijoje poligoną, atitinkantį visus saugumo reikalavimus“, – portalui Dzūkijosveidas.lt sakė merė A. Miškinienė.

Tuo tarpu Varėnos rajono meras Algis Kašėta įsitikinęs, jog kalbėti apie tokio objekto galimą atsiradimą Pietų Lietuvoje būtų dar ankstoka, o vis dažniau pasigirstančias kalbas, jog Varėnos rajonas jau yra minimas tarp potencialių teritorijų kariniam poligonui steigti, vadina „bereikalingu kai kurių politikų keliamu ažiotažu“.

Varėnos rajono meras A. Kašėta. Varėnos raj. savivaldybės nuotr.

„Konkursą studijai atlikti Krašto apsaugos ministerija tikisi organizuoti tik antrame šių metų ketvirtyje, o preliminarūs rezultatai bus ne vėliau nei 2022 m. pirmame ketvirtyje. Apie potencialios teritorijos identifikavimą ministerija informuos ne tik Seimą, Vyriausybę, bet ir visuomenę, o nuo 2024 metų per kitus 5 ar 7 metus Vyriausybė turėtų skirti lėšų reikalingoms poligonui teritorijoms išpirkti iš gyventojų, organizacijų ir pan., taip pat prireiktų paruošti bei plėsti būtiną infrastruktūrą planuojamo poligono prieigose“, – sakė meras A. Kašėta.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Karinis poligonas Dzūkijoje – būti ar nebūti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.