Skelbiamas karantino atlaisvinimo planas: siūloma nacionalinio ir savivaldos lygio strategija

LRytas.lt/ V. Ščiavinsko nuotr.

Dėl kasdien Lietuvoje gerėjančių pandemijos rodiklių Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) galiausiai parengė karantino atlaisvinimo planą, kuriame numatyta principinė režimo ribojimų švelninimo strategija.

Vadovaujantis anksčiau numatytais A, B, C, D scenarijais nurodyta, kada ir kas vėl galėtų atverti duris, taip pat priimti sprendimai dėl vadinamųjų „žaliųjų“ savivaldybių.

A. Bilotaitė: siūloma dviejų lygių strategija

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad VESK posėdyje buvo sutarta dėl karantino keitimo plano ir patvirtinti sergamumo rodikliai, kuriais vadovaujantis bus priimami atitinkami sprendimai.

Karantino keitimo priemonės išdėstytos įvertinus galima viruso plitimo riziką dėl padidėjusio kontaktų skaičiaus ir gyventojų mobilumą. Planuojant atnaujinti veiklas, kartu numatoma įvesti atlaisvinamos srities darbuotojų testavimą, taip pat papildomą srautų ribojimo bei higienos sąlygų užtikrinimą.

VESK siūlys Vyriausybei priimti sprendimus dėl dvejų lygių karantino – nacionalinio ir savivaldos – kuomet atskirai savivaldybei pasiekus geresnius rezultatus, negu nacionaliniu mastu, leisti daugiau atlaisvinimų.

Kaip nurodoma strategijoje, pasiekus gerus rodiklius kai kuriose savivaldybėse būtų galima svarstyti individualius atlaisvinimo planus, tačiau šios savivaldybės situaciją turės atidžiai kontroliuoti: testai, židinių nustatymas bei kitos kontrolės priemonės. Šiam siūlymui turės pritarti Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat siūlo kontaktinį mokslą taikyti savivaldybėse, jeigu sergamumo rodikliai yra žemesni, negu visoje šalyje.

Ši išimtis nebūtų pritaikyta abiturientams, siekiant vienodų sąlygų laikant egzaminus, paskutiniųjų klasių moksleiviams kontaktinis mokymas būtų taikomas visos šalies mastu. Kiekvienas atlaisvinimas bus svarstomas atskirai, jam turės pritarti Vyriausybė.

VESK posėdžio metu taip pat buvo svarstoma dėl atvykstančiųjų į Lietuvą kontrolės jūrų ir oro uostose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai ir Nacionalinės visuomenės centro darbuotojai tikrins atvykusius ir nukreips į mobilų punktą tam, kad būtų atliktas COVID-19 testas.

Pažymėtina, kad atvykus iš šalių, kur fiksuojamas didelis sergamumas ar didelis koronaviruso mutacijų skaičius, izoliacija privaloma vienose patalpose, t.y. tokie asmenys negalės palikti saviizoliacijos vietos per visą izoliacijos laikotarpį. Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti vežėjus kontroliuoti keleivius.

Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių nebus panaikinti, siekiant laisvesniame režime gyvensiančiose savivaldybėse nesukurti traukos centrų. Tokioms savivaldybėms taip pat bus keliami reikalavimai užtikrinti nuolatinį testavimą, COVID-19 židinių atsekamumą.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkstančių sergančių asmenų, praėjusios paros duomenimis užfiksuota 270 naujų atvejų, per savaitę pasveiko 9000 asmenų. Pastarąsias dvi savaites sergamumas Lietuvoje siekė mažiau nei 500 atvejų 14 dienų laikotarpiu. Paskiepyta 2,8 procentai asmenų nuo visų šalies gyventojų.

Karantino švelninimą palaiko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjas Simonas Krėpšta pirmadienį sakė, kad šalies vadovas laikosi pozicijos, jog esama epidemiologinė situacija jau leidžia ieškoti saugių būdų režimo atlaisvinimui.

Pagal ankstesnius planus, Vyriausybė praeitą savaitę turėjo apsispręsti dėl kirpyklų ir ne maisto prekių parduotuvių atidarymo, tačiau kai kuriems sveikatos ekspertams perspėjus nešvelninti karantino premjerė Ingrida Šimonytė šių klausimų neįtraukė į darbotvarkę.

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios, jo metu neveikia kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose, draudžiamas judėjimas tarp savivaldybių.

Karantino režimas tęsis mažiausiai iki kovo pradžios.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.