Po bene dviejų valandų trukusio iečių laužymo Alytaus miesto politikai galiausiai patvirtino šių metų biudžetą, kuris buvo pavadintas „paskutinės nakties“ biudžetu.
Toks apibūdinimas jam pritaikytas dėl to, kad klausimo svarstyme neliko tarybos posėdžio išvakarėse planuotos sprendimo projekto alternatyvos. Gauti tarybos narių pritarimo joje išdėstytiems pasiūlymams nepavyko ir teikiant juos kaip pasiūlymus biudžeto svarstymo eigoje.
Nors daugiau kaip dešimt siūlymų buvo sulaukta ne iš vieno tarybos nario, tačiau biudžeto sprendimo projekto eilutės buvo papildytos vos dviem punktais.
Ką „kalba“ biudžeto eilutės?
Už Alytaus miesto savivaldybės biudžeto sprendimo projektą balsavo 19 tarybos narių, 1 buvo prieš, 6 susilaikė.
Alytaus miesto savivaldybės biudžeto projektą pristatinėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė. Pasak jos, visas biudžeto projektas buvo paviešintas gruodžio 8 dieną, kaip ir numato teisės aktai. Visuomenė pasiūlymų biudžeto projektui neteikė. Vėliau jis detaliai buvo svarstomas komitetuose. Galutiniam biudžeto sprendimo projektui buvo pritarta jungtiniame komitetų posėdyje.
Bendras biudžetas sudaro 70,8 mln. eurų. Didžiausią sudėtinę jo dalį sudaro mokesčiai ir dotacijos. 2020 m. dėl pandemijos ženkliai išaugo valstybės dotacijos. Deja, lyginant su 2020 m. pabaiga, biudžetas yra mažėjantis, o didžiausią įtaką tam turėjo mokesčių mažėjimas. Būtent todėl lėšų savarankiškų savivaldybės funkcijų įgyvendinimui buvo surinkta mažiau.
Gyventojų pajamų mokesčio dalis 2020 m. buvo didesnė, tačiau bendrąja apimtimi ji mažėjo. Biudžeto apimtis didėjo dėl minimalios mėnesio algos bei darbo užmokesčio bazinio dydžio pokyčių. N. Rinkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad dėl darbo apmokėjimo įstatymo pasikeitimų, kas lėmė darbo užmokesčio išlaidų didėjimą, iš savarankiškų funkcijų vykdymui skirtų pinigų savivaldybei šiemet atsieis net 1,4 mln. eurų daugiau nei pernai. Iš valstybės biudžeto tam buvo skirta vos per 300 tūkst. eurų, tai reiškia, kad 1,1 mln. turės būti skirtas būtent iš savivaldybės biudžeto.
Įsigaliojus transporto lengvatų įstatymų pakeitimams, savivaldybei taip pat buvo skiriami asignavimai.
Daugiausia lėšų, kaip įprastai, teks švietimo sričiai ir tai sudarys virš 31,6 mln. eurų. Socialinėms reikmėms numatyta skirti daugiau kaip 8,1 mln. eurų, turto valdymui ir plėtrai – virš 8,6 mln. eurų.
Lyginant su 2020 metais, šiemet ženkliai didėja ir išlaidos, susijusios su darbo užmokesčiu, o didžiausią dalį sudaro švietimo programa.
Bandymas – balsavimui darkart teikti alternatyvą
Alternatyvos autorė Laura Radzevičiūtė uždavė klausimą biudžeto projektą pristatinėjusiai Finansų ir investicijų skyriaus vedėjai N. Rinkevičiūtei, kodėl nebuvo užregistruota jos rengta biudžeto projekto alternatyva. Nesulaukusi konkretaus atsakymo, savo klausimą ji peradresavo merui Nerijui Cesiuliui. Jam priekaištauta, kodėl galutinis sprendimo projektas dėl biudžeto tvirtinimo buvo pateiktas taip vėlai.
L. Radzevičiūtė biudžeto projektą pavadino „pakišų ir korupciniu biudžetu“.
Tarybos narė iš mero ir tarybos sekretoriato gavo atsakymą, kad jos atsiųstas raštas, kuriame buvo pateiktas siūlymas rengti alternatyvų sprendimo projektą pagal suformuluotus siūlymus, nebuvo patektas kaip sprendimo projekto alternatyva.
Nepaisant šio atsakymo, politikė primygtinai reikalavo į balsavimą įtraukti ir jos rengtą alternatyvą.
Ginti L. Radzevičiūtės pozicijos stojo Gediminas Daukšys, sakęs, kad įtampos taryboje keliamos be reikalo. Jis kvietė nelaužyti iečių be reikalo, esą visuomet yra galimybė biudžeto projekto korekcijas daryti ir vėlesniais tarybos posėdžiais.
Dėmesys – Chirurgijos skyriaus remontui
Svarstant biudžetą, tarybos nariams kilo klausimų ir dėl planuojamos skolintis sumos, siejamos su Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus kapitaliniu remontu. Dauguma jų išsakė nuogąstavimus, kad esant nepakankamai pinigų sumai remontui, jis taip ir bus pasmerktas sužlugti.
Tomas Pačėsas klausė, kodėl tokia didelė suma (nuo 1,5 iki 2,5 mln. eurų) yra numatoma šiam objektui ir lygino su dešimčia kartų didesniu vienu iš Santaros klinikų korpuso plotu, kurį planuojama taip pat renovuoti už bene 600 tūkst. eurų.
Pasak laikinai savivaldybės administracijos direktorės pareigas einančios Palmiros Raškauskienės, jau artimiausiu metu – vasario pradžioje – bus nuspręsta dėl viešųjų pirkimų konkursų dalyvių. Biudžete Chirurgijos skyriaus remontui šiai dienai yra numatyta skirti vos 200 tūkst. eurų.
Valerijus Vencius atkreipė dėmesį, kad tie valstybės, tiek savivaldybės biudžetuose pinigų yra, juolab kad 2020 m. likutis yra per 6 mln. eurų, todėl jis kėlė klausimą, kodėl savivaldybė dar planuoja skolintis, kai už paskolą alytiškiams teks mokėti dideles palūkanas.
Klausimų tarybos nariams kilo ir dėl nusišalinimų. Dauguma tarybos narių reiškė norą nusišalinti nuo tam tikrų sričių, tačiau meras jų pasiūlymus atmetė, remdamasis argumentu, kad taryboje neliks kam balsuoti dėl biudžeto priėmimo.
Pasiūlymų – kaip iš gausybės rago
Politikai dėmesį kreipė ir į kultūros srities finansavimo klausimą. Vilija Ramanauskienė teikė siūlymą į biudžeto projekto eilutę papildomai projektui „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022“ iš administracijos direktoriaus rezervo skirti dar 85 tūkst., o alytiškių iniciatyvoms – 120 tūkst. eurų. Deja, šis siūlymas politikų pritarimo nesulaukė.
Aibę siūlymų teikė ir L. Radzevičiūtė. Politikė tarybos posėdžio metu pateikė visus posėdžiui nepateiktos alternatyvos siūlymus. Dėl jų visų politikai balsavo kartu. Deja, jos pasiūlymams taip pat pritarta nebuvo.
Vytautas Jastremskas pateikė siūlymą iš koordinuoti formalųjį švietimą papildančių programų išimti 92 tūkst. ir juos skirti Alytaus ligoninės Chirurgijos skyriaus remontui. Šiam pasiūlymui dauguma tarybos narių pritarė.
Pasiūlymą frakcijos vardu teikė ir Skaistė Ulčickaitė, kuri siūlė iš administracijos direktoriaus rezervo į projekto „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė 2022. Kuriantys tiltus“ eilutę perkelti 50 tūkst. eurų. Dauguma tarybos narių pritarė ir šiam siūlymui.
Valė Gibienė pasiūlė iš priemonės organizuoti tradicinius tarptautinius renginius, konkrečiai iš miesto krepšinio lygos, 60 tūkst. eurų perkelti į bendruomenių iniciatyvų eilutę. Dauguma tarybos narių šiam pasiūlymui nepritarė.
Paskutinį pasiūlymą teikė Česlovas Daugėla. Jis siūlė iš priemonės organizuoti tradicinius tarptautinius renginius sumažinti 94 tūkst. eurų ir juos perkelti į Chirurgijos skyriaus remonto eilutę. Dauguma tarybos narių šiam pasiūlymui nepritarė.
Prieš balsavimą – visuomenės balsas
Prieš pat balsavimą norą pasisakyti išreiškė ir visuomenės atstovai. Ričardas Dubickas išreiškė norą įrengti daugiafunkcį centrą žmonėms su negalia, o tam reikalinga lėšų savivaldybei priklausančio pastato renovacijai.
Bronislovas Geležiūnas taip pat kreipėsi į tarybą, norėdamas atkreipti dėmesį į tarp politikų įsivyravusią nesantaiką ir kvietė daugiau dėmesio skirti visuomenei. Apgailestavo, kad alternatyva taip ir neišvydo dienos šviesos. Jis teigė nusivylęs dėmesiu sporto bendruomenei ir prašė neskriausti futbolo. Jis linkėjo, kad biudžete atrastų pinigų tiek sportui, tiek kultūrai, tiek Chirurgijos skyriaus remontui, juolab kad, jo nuomone, pinigų tikrai yra.
Vėl nesimato, kad taryboje būt viešai prisistatę valdančios ir opozovinės daugumos su veiklų programomis. Kur visiems būt aišku, ką taryboj jie daro. Dabar turgus ir didėjanti neatsakomybė. Negebėdami per projektus dirbt praskolinėja biudžetą. Nesusigaudo lėšų tai yra, tai trūksta. Kur perveda ar į įtartinus Ispanijos bankus, ar. ? Skirdami į postus net nereikalauja jų veiklų programų. Paskui per interpeliacijas ir intrigas iki mirčių vieni kitus les..