2021-ųjų Alytaus miesto biudžetas: esmė – išgyventi, proveržio teks palaukti

Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja N. Rinkevičiūtė (kairėje). AMS archyvo nuotr. Dzūkijosveidas.lt koliažas

Pokyčių ir bent kažkokio proveržio mieste šiemet besitikintiems alytiškiams veikiausiai teks nusivilti. Planuojamame šių metų biudžete – vos keliais milijonais eurų daugiau negu pernai, o tai reiškia, kad Dzūkijos sostinė 2021-aisiais gyvens panašiai kaip praeitais metais.

Bendras planuojamas 2021 metų biudžetas – daugiau kaip 70,5 mln. eurų. Daugiausia lėšų, kaip įprastai, teks švietimo sričiai ir tai sudarys virš 31,6 mln. eurų. Socialinėms reikmėms numatyta skirti daugiau kaip 8,1 mln. eurų, turto valdymui ir plėtrai – virš 8,6 mln. eurų.

Su planuojamomis miesto pajamomis bei išlaidomis susipažinę ir jau netrukus jas tvirtinti mėginsiantys vietos politikai per daug nedžiūgauja – nors biudžetas nebus deficitinis, kaip buvo manyta pastarąjį pusmetį, tačiau ir optimistiškai nenuteikiantis, ir neambicingas.

„Gruodžio mėnesį, gavus pirminį biudžeto projektą, iškart kilo klausimas – ar išgyvensime ir kaip? Trūko pinigų visose srityse, net ir būtiniausioms reikmėms, todėl atsiradę papildomi trys milijonai tas skyles kaip ir užkamšė. Bet kas iš to?“, – biudžeto projektą komentuoja tarybos narys Vytas Jazepčikas.

Anot jo, net ir nebelikus trūkumo miesto „kišenėje“, šios turinys labiau primena tik galimybę išgyventi, nesitikint jokių iššūkių, reformų, pokyčių, ko taip stokoja Alytus. „Kiekvienais metais mes, politikai, norime kažką naudingo nuveikti miesto labui, įgyvendinti savo idėjas, o ir rinkėjai to laukia, tačiau žiūrint į šių metų biudžeto projektą, panašu, kad nieko nebus“, – pažymi vietos politikas.

Šiųmetį biudžetą „išgyvenimo biudžetu“ vadina ir Alytaus miesto savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė, nes, pasak jos, investicijų jame numatyta tik tiek, kiek prireiks savivaldybei prisidėti įgyvendinant Europos Sąjungos projektus.

„Biudžetas yra daugiau skirtas įstaigų išlaikymui ir paslaugų teikimui negu investicijoms į infrastruktūrą. Kita vertus, tai nereiškia, kad jis nesikeis metų eigoje. Vyriausybė svarsto ekonomikos DNR planą, tad tikimės, kad mūsų miesto biudžetą papildys jo lėšos“, – pažymi N. Rinkevičiūtė.

Tarybos narys Česlovas Daugėla piktinasi, jog gruodžio mėnesio pradžioje politikams buvo pateiktas vienas biudžeto projektas, deficitinis, o sausio pradžioje – jau kitas, be lėšų trūkumo. „Dirbome visą mėnesį, sukome galvas, ką ir kaip reiks daryti, kad bent jau atlyginimus žmonės gautų, įstaigos už komunalines paslaugas susimokėtų, o sausį mus pasiekė naujas biudžetas, kuriame pinigų kaip ir pakanka. Kodėl mes tą mėnesį dirbome be jokio reikalo, taip ir lieka neaišku“, – kritikos biudžeto rengėjams – Finansų ir investicijų skyriui – negaili Č. Daugėla.

Tuo tarpu skyriaus vedėja N. Rinkevičiūtė stebisi tokia politiko pozicija, nes jis, kaip ir visi kiti tarybos nariai, pasak jos, turėtų būti susipažinęs su atitinkamu Vyriausybės nutarimu, žinoti ir pačios tarybos patvirtintą biudžeto rengimo tvarką, pagal kurią ankstesnių metų likutis paaiškėja tik po sausio 10 dienos.

„Jau eilę metų gruodžio mėnesį svarstome pirminį biudžeto projekto variantą, sausį – galutinį. Pastarasis visada būna didesnis, pasipildęs praeitų metų likučio lėšomis. Pateikdami biudžeto projektą gruodį, mes duodame laiko politikams detaliai išanalizuoti kiekvienos eilutės išlaidas, o jau sausį, žinodami visas jas, jie gali skirstyti likučius“, – aiškina N. Rinkevičiūtė.

Iš kur 2020-ųjų metų gale atsirado maždaug 3,4 mln. eurų, išgelbėję Dzūkijos sostinę nuo nepritekliaus šiemet? Pasak Finansų ir investicijų skyriaus vedėjos, šie pinigai – ne joks laimėjimas loterijoje, tai – lėšos, kurios nebuvo išleistos pareitais metais.

„Pinigų neišleidimo priežastys buvo labai įvairios, tačiau daugiausia lėšų susitaupė dėl COVID-19 pandemijos – neįvyko renginiai, šventės, projektai, vėluoja ir Europos Sąjungos projektų įgyvendinimas. Dėl nuotolinio mokymosi bei šiltos žiemos įstaigos daug mažiau išleido komunalinėms paslaugoms ir panašiai“, – pažymi N. Rinkevičiūtė.

3 komentarai apie “2021-ųjų Alytaus miesto biudžetas: esmė – išgyventi, proveržio teks palaukti

  1. Jei ši tarybos buvo interpeliuota, kodėl vėl dirba? Ar taryba tas pats kas nieko jau per savivaldą? Kur savivaldybės veiklos pertvarkų planai, kad gyventų pagal realias galimybes? O me imituotų iš paskolų prisidengiant neveiklumus po virusu? Kas taryboj atsakingi iž šią situaciją, kad visur paskui įvykius nespėja?

  2. Politikai su didele patirtim nesigaudo. Kad už viską per savivaldą pagal įstatymus tik meras atskaitongas tarybai ir bendruomenei. O valdininkai tik vykdytojai. Kaip pasako, taip daro. Tad tarybos nariai tik merui gali reikšt priekaištus. O čia taip nusiskaičiuot, bardakas. Savivaldybėj pervedė lėšas į įtartiną saskaitą ir iki šiol atsakingų. O taryba rimtais klausimais bejėgiai..Tas pats kas jų nėra. Tik intrigom vienas prieš kitą uolūs.

  3. Kodėl ir įpusėjus pusė tarybos kadencijos taryboje nesimato valdančių ir oponuojančių veiksmų planų, kurie nors būtų orentuoti į proveržį? Čia ką aiškina skyriaus vedėja ji yra tik vykdytoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *