Jau beveik savaitė, kai kone visi šalies pradinukai padedami tėvų mokosi nuotoliniu būdu. Nors gimdytojams nuotolinį vaikų mokymą derinti su nuotoliniu savo darbu – nemenkas iššūkis, tačiau dažnas pajuokauja: pavasarį, per pirmąjį karantiną – pramokę, dabar, per antrąjį – patobulinę įgūdžius, netrukus patys galės tapti pedagogais.
Su portalu Dzūkijosveidas.lt bendravę Alytaus pradinukų tėvai stebisi skirtingu ugdymo proceso organizavimu atskirose ugdymo įstaigose. Vieni tėvai, savo darbus padėję laukti į šoną, su atžalomis mokslus „kremta“ gerą pusdienį – po kelių vaizdo pamokų seka savarankiški darbai, po jų – sporto pratimai, kūrybinės ir kitos užduotys. Kiti, tuo tarpu, nustebę trauko pečiais – jokių savarankiškų darbų, o ir, ar vertėjo kelti vaiką į vienintelę tądien vos pusę valandos trukusią virtualią pamoką?
Jei pirmojo karantino metu mokslus namuose krimto visi priešmokyklinukai ir pradinukai, tai šįkart neturinčių galimybės dirbti iš namų (kai darbo funkcijas privalo atlikti darbo vietoje, negali pasiimti nedarbingumo pažymėjimo ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose) vaikams taikomos išimtys – jų mokymą, maitinimą ir priežiūrą mokyklose turi užtikrinti savivaldybės.
Alytaus mieste tokių pradinukų yra 31, kas sudaro maždaug 1,3 proc. visų Dzūkijos sostinės pradinių klasių mokinių. Dar 24 pradinukai yra „Vilties“ mokyklos-darželio specialiųjų klasių ugdytiniai, jiems mokymosi procesas taip pat organizuojamas pačioje įstaigoje.
„Nepaisant naujovių, kažkokių didesnių nesklandumų šįkart nebuvo. Kita vertus, nuotolinio mokymo patirties jau įgijome pavasarį, taigi, tiek savivaldybė, tiek švietimo įstaigų vadovai jau mokame operatyviai spręsti iškylančius klausimus ir problemas.
Šiuo metu visi Alytaus miesto mokiniai yra aprūpinti priemonėmis, dirbančių tėvų pradinukams yra sudarytos visos sąlygos mokytis ir būti prižiūrėtais švietimo įstaigose“, – situaciją komentuoja Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimvyda Ališauskienė.
Pasak jos, ugdymo procesą mokiniams organizuoja pačios švietimo įstaigos ir pedagogai, todėl kiekvienoje jų jis skirtingas. Esą kelias valandas laikytis pradinuką vaizdo pamokose – rizikinga, pervargęs jis nebus žingeidus, tačiau ir pusvalandžio trukmės mokymosi procesas per nuotolį neatrodo labai patikimai. Tą aukso viduriuką, pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos, gali padėti atrasti tik tarpusavio bendravimas.
Ji sako suprantanti, kad entuziazmu dėl susiklosčiusios situacijos netrykšta nei vaikai, nei tėvai, nei pedagogai, kad visiems kirba vienintelis klausimas, kada visa tai pasibaigs, tačiau ragina nepasiduoti, bendromis jėgomis, surėmus pečius įveikti šį sudėtingą kelią.
„Išgyvename tikrai nelengvą laikotarpį. Jei žinotume, kada jis praeis, įtampos tikrai būtų mažiau. Ypatingai sunku mokiniams – tiek pirmuosius mokslo ir žinių žingsnius žengiančiam pirmokui, tiek abiturientui, laukiančiam egzaminų. Svarbiausia – bendraukime, spręskime iškylančias problemas, netylėkime, o iš nuotolinio mokymosi stenkimės paimti viską, ką galime geriausio“, – ragina R. Ališauskienė.
