Dėl nevaldomo pandemijos masto Lietuvos sveikatos sistema – ant galimybių ribos. Šalies ligoninėse masiškai trūksta medikų, todėl šaukiamasi ir savanorių pagalbos. Šiam žingsniui ryžosi ir Alytaus miesto politikai – vicemerė Jurgita Šukevičienė ir buvęs vicemeras, tarybos narys Šarūnas Klėgeris.
„Ateina laikas, kai turi atiduoti, tai ką privalai“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Š. Klėgeris, kuris kartu su J. Šukevičiene sekmadienį savanoriškai talkina Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus personalui.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai Dmitrij Kačiurin tikinimu, savanorių pagalbos poreikis čia išties yra.
„Sunku pasakyti, kiek savanorių ligoninei reikėtų, nes situacija kiekvieną dieną keičiasi. Skalbykloje situacija lyg ir stabilizavosi, tačiau savanorių vis tiek reikia, nes atvežami dideli kiekiai skalbinių, be to, jie mus pasiekia ir iš Kauno skalbyklos. Ypač didelis poreikis yra slaugytojų padėjėjų, tačiau vilties teikia ministro pasiūlymas į tai įtraukti kineziterapeutus ir ergoterapeutus. Galbūt situacija greitai keisis“, – sakė D. Kačiurin.
Iki šiol savanorių ligoninėje buvo trys, o dabar prisidėjo ir du Alytaus miesto politikai.
Pasiteiravus, ar per šventines dienas pacientų srautas didėjo, pavaduotojas patikino, kad bent jau Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje žmonių sulaukta kaip įprastomis dienomis. COVID skyriuose kol kas situacija yra stabili, laisvų vietų dar yra, o COVID reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje (COVID RITS) būta daug mirčių.
„Mirčių statistika yra tragiška, iš COVID RITS išeina vos vienas kitas pacientas“, – kalbėjo D. Kačiurin.
PAPILDYTA
Telefonu susisiekus su J. Šukevičiene, ji patikino, kad mintis savanoriškai padėti ligoninės personalui, jau kirbėjo kurį laiką.
„Kuruodama sveikatos sritį ir kiekvienąkart darydama pandemijos situacijos apžvalgas, daug bendrauju su medikais, įstaigų vadovais ir mačiau, kad situacija ima blogėti, trūkti medicinos personalo, ypač slaugytojų ir jų padėjėjų. Todėl mintis kuo nors prisidėti neapleido kurį laiką. Situacija su medicinos personalu yra blogėjanti, tad savanorių pagalba labai praverstų“, – pasakojo J. Šukevičienė ir pridūrė, kad labai laukiamos vakcinos, kurios staigaus rezultato kol kas neduos, o jo kurį laiką teks palaukti.
„Šiuo metu savanorystė, bendrystė yra labai svarbu. Daugiau nieko negalime padaryti. Kuo daugiau bus susitelkimo visuomenėje, tuo greičiau įveiksime pandemiją. Kol kas priešpriešos yra nemažai. Tai, ką tenka čia matyti, tikrai nėra juokai“, – kalbėjo Š. Klėgeris.
Jis neneigė, kad savanorystės ryžtui poveikio turėjo ir jo žmonos, Alytaus ligoninės medikės, patirtis.
„Kai matai, kad tavo artimam žmogui po kiekvienos paros budėjimo reikia dviejų, trijų parų reabilituotis, kol atsistato kvėpavimas ir gali sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą, tai stipriai paveikia ir įkvepia norui padėti“, – teigė politikas.
Kartu su Š. Klėgeriu vicemerė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje padeda pildyti dokumentaciją, greitąja atvežtus pacientus veža atlikti įvairius tyrimus, palydi į skyrius, vežioja tyrimus.
Pasak savanoriaujančių politikų, situacija Alytaus ligoninės priimamajame kol kas stabili, tačiau nuolat įtempta. Laimei, didžiąją dalį pacientų srauto priima ir pirminio lygio gydymo įstaigos, kurios dirba ir švenčių dienomis.
Savanoriams visą laiką tenka būti su maksimaliomis apsaugos priemonėmis, mat jie kontaktuoja ir su COVID infekuotais pacientais, atvežtus iš Karščiavimo klinikos reikia lydėti į COVID skyrių.
J. Šukevičienė pripažino, kad ilgą laiką būnant su visa apsaugine apranga nėra patogu, šiek tiek kvėpavimas būna apsunkintas.
„Medikų darbą tokiomis sąlygomis vertinu kaip ypač sunkų. Iššūkių tikrai yra“, – teigė J. Šukevičienė.
Vicemerė su kolega Š. Klėgeriu savanoriaus visą darbo dieną. Jie neatmeta galimybės, kad tai daryti ryšis dar ne kartą, esą priklausys nuo galimybių ir poreikio.
Pasiteiravę, ar nebijo patys užsikrėsti, kai tenka akis į akį susidurti su infekcijos paveiktais žmonėmis, abu tvirtino, kad bus taip, kaip bus.
„Jeigu žmogui lemta sudegti, tai jis tikrai nenuskęs. Esu tikintis ir žinau, kad nuo likimo nepabėgsi“, – sakė Š. Klėgeris.