„Būti draugu kainuoja“, – sakydavai Tu. Vieną iš daugybės savo sparnuotų frazių. Stebėdavomės, iš kur jas trauki ir turbūt niekada nepasakėm, kokia neįkainojama dovana buvo būti Tavo draugu.
Tu buvai mūsų kompanijos siela – laisva, nevaržoma, dominuojanti, suburianti. Be galo gera ir dosni.
Tavęs niekada nereikėjo prašyti pagalbos – tu ją pasiūlydavai. Ir iškart padėdavai. Niekada nelaukdamas, ką ten nelaukdamas – net nepriimdamas padėkos.
Atvirai kalbėjai ir giliai jautei. Viską darei be galo nuoširdžiai ir buvai sąžiningas. Na, taip, net iki kvailumo – pats taip sakydavai. Niekada nemelavai.
Ir mums labai skaudėdavo, kai Tavęs nepažįstantys vertindavo Tave kitaip. Bet mes nė neįsivaizdavom, kaip turėjo skaudėti Tau. Niekada nesiskųsdavai – gailėdavai kitų, tik ne savęs. Atrodei nepalaužiamas ir nepalūžtantis. Toks ir buvai.
Mūsų vaikų akys nušvisdavo Tave išvydus – Tu buvai gerasis daktaras, kuris net jiems sergant leisdavo valgyti ledų ir eiti į lauką. Jie nė vienas nevadino Tavęs dėde ar kaip kitaip – tik Jurgeliu. Kaip ir mes visi.
Tu visada iš mūsų susitikimų išeidavai pirmas. Ir šį, paskutinį, kartą buvo taip pat. Tu išėjai, lyg kažkur labai skubėdamas.
Šis pasaulis be Tavęs tapo daug pilkesnis, bet mūsų širdyse, Jurgeli, Tu visada žydėsi ta ryškia raudona rože – Tavo mylimiausia gėle.
Tavo draugai
Atsisveikinimas su Jurgiu Krasnicku (1957–2020) – šeštadienį, gruodžio 19 d., nuo 9 val. Rūtų g. 65, „Skausmo užuovėja“, 1 salė. Karstas išnešamas 13 val. Laidojimas Pirmojo Alytaus kapinėse.
Artimieji prašo pagerbti Jurgio atminimą tik gėlės žiedu, nenešti vainikų ir krepšelių.
Mylėjo Jurgį alytiškiai, nors kartais jį pavadindavo ,,Jurgis be kepurės,, dėl Jo kandaus, tiesaus ir taiklaus žodžio…Kaip pamenam… tada per kilusį ,,slapto įrašo skandalą,, . Jo posakis ,,nebent su kranu užkeltų ant tokios moters,, tapo vyrų posakiu kuris sklado iki šiol.
Nepaprastas tas daktaras, meras, tarybos narys…toks jis alytiškiams.
O kodėl toks didis žmogus negali būti pašarvotas pvz teatro salėje,kur didesnė erdvė kad nebūtų žmonių grūsties, nes pagerbti norinčių tikrai bus.
Dėl covido draudžiama
Pritariu, alytiškiai juk gali atsisveikinti 😥
Nuostabus buvo žmogus, teisingas, nebijantis pasakyti tiesos. Daug turėjai draugų,tačiau mažai kas rašėm teigiamus komentarus ir gražius žodžius. Ilsėkis ramybėje…
Kiekvienas sau atsakykit, kodel, kad buti ivertintam, reikia numirti. Juk jis budamas gyvas, tokiu komentaru apie save tikrai negalejo skaityti, nes ju tiesiog nebuvo. Ziaurus zmones rase tik baisius komentarus, jo nepazinodami, tikedami vien melagingais straipsniais.Vien paskutiniai komentarai , kuomet jis buvo paskirtas, arba kai parasa padejo ant to nelemto pavedimo……pasiskaitykit daug kas savo komentarus ir susimastykit, ar kartu nesate prisideje prie sito nusotabaus zmogaus isgyvenimu….