Naujas darbas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriuje alytiškiui Rolandui Čepulioniui prasidėjo ekstremaliomis sąlygomis. Su priklausomybėmis dirbti pradėjusiam specialistui į rankas buvo įteiktas telefonas ir kompiuteris. Iš pradžių toks darbas nuotoliniu būdu atrodė neįmanomas, tačiau galiausiai aplinkybės vyriškį privertė prisitaikyti prie esamos situacijos ir atrasti geriausius sprendimo būdus, kaip efektyviai dirbti su priklausomybių turinčiais žmonėmis.
Gavęs pasiūlymą, nesudvejojo
„Pasirodo, viskas įmanoma“, – tikino R. Čepulionis, didžiąją savo karjeros laiko dalį atidavęs darbui statutinėse įstaigose: Kauno nepilnamečių pataisos namuose – tardymo izoliatoriuje, Lietuvos probacijos tarnyboje.
Vyriškis Alytaus vaiko teisių apsaugos srityje dirba nuo šių metų kovo mėnesio pabaigos. Jo darbo objektai – įvairių priklausomybių turintys asmenys.
„Tiek dirbant nepilnamečių pataisos namuose, tiek probacijos tarnyboje, teko susidurti su įvairiomis priklausomybėmis, tad ši sritis – man labai gerai pažįstama. Gavęs pasiūlymą dirbti vaiko teisių apsaugos srityje, nė trupučio nesudvejojau. Man labai norėjosi daugiau prasmingumo mano darbe. Darbo metodai su bausmes atliekančiais žmonėmis skiriasi nuo to, ką veikiu dabar. Ten jiems pasirinkimo variantų nėra daug – arba vykdai įsiteisėjusius teismo sprendimų paskirtus įpareigojimus (gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir pan.), arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, teismo sprendimu pakeičiama į griežtesnę – arešto ar net laisvės atėmimo bausmę. Vaiko teisių apsaugos srityje labiau reikia pasitelkti įtikinėjimo, įkalbinėjimo, motyvavimo įgūdžius. Reikia stipriai padirbėti, kad būtų pasiektas rezultatas. Ir tokioms užduotims teturiu vos mėnesį“, – pasakojo Rolandas ir paaiškino, kad dirba mobilioje komandoje, kuri po mėnesio laiko darbo su šeima, ją perduoda į kitų specialistų rankas.
Dažniausia priklausomybė – nuo alkoholio
Rolando darbe dažniausiai vyrauja priklausomybės alkoholiui, o didmiesčiuose dirbantiems kolegoms dažnai tenka susidurti ir su priklausomybėmis narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms, kompiuteriniams žaidimams, azartiniams lošimams, nors pastarieji dveji atvejai – dažniau psichologų darbo objektai.
Rolandas per ganėtinai trumpą savo kaip priklausomybių specialisto darbo praktiką yra susidūręs su viena nepilnamete, kuri – priklausoma nuo nikotino. Didžioji dalis jo klientų – į alkoholio nasrus įsipainioję suaugę žmonės, turintys nepilnamečių vaikų.
„Kiekvienas atvejis yra kitoks, todėl neretai reikia pasitelkti ir kūrybinius gebėjimus bei intuiciją, kaip valdyti situaciją“, – patirtimi dalijosi vyras.
Pagrindinė motyvacija – vaikai
Deja, pasak Rolando, priklausomybės nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nei gyvenamos vietovės. Į jų žabangas įkliūva tiek vyrai, tiek moterys, tiek miestų, tiek kaimiškų vietovių gyventojai. Tačiau visus juos, su kuriais dirba Rolandas, vienija nepilnamečiai vaikai.
„Į priklausomybes įklimpę žmonės augina vaikus ir dažniausiai tai būna pagrindinė jų motyvacija keisti savo gyvenimą. Juk vaikai – visiems yra brangiausi ir kiekvienam svarbu kur, su kuo ir kaip augs atžalos.
Be to, visada stengiuosi žmonėms parodyti pavyzdžių, koks gyvenimas gali būti be priklausomybių. Tačiau pakeisti žmogų per mėnesį – tiesiog neįmanoma. Bet ir ne tai svarbiausia. Tokių žmonių mintyse pasėta sėkla apie išsivadavimą nuo priklausomybės kažkada gali parodyti gyvybės ženklus. Gal tai nuskambės pagyrūniškai, tačiau per visą mano darbo vaiko teisių apsaugos srityje laikotarpį turėjau tik vieną šeimą, su kuria dirbti buvo beviltiška. Bent jau man niekaip nepavyko atrasti veiksmingų būdų, nes į alkoholio liūną įklimpusi moteris niekaip nepripažįsta turinti problemų“, – pasakojo priklausomybių specialistas.
Iššūkis – įtikinėti nuotoliniu būdu
Deja, karantinas socialinės rizikos šeimas taip pat veikia ne į gerąją pusę – tarp jų yra praradusiųjų darbus arba dėl prastovų sumažėjo pajamos, o psichologinė įtampa skatina ieškoti įvairių atsipalaidavimo būdų. „Jeigu žmonės neturi kokių nors pomėgių, trūksta užimtumo, tada jie įninka į alkoholį. Mano požiūriu, tokių atvejų karantino metu daugėja“, – teigė vyriškis.
Karantinas iššūkių negaili ir jam kaip priklausomybių specialistui, mat motyvuoti žmogų nuotoliniu būdu nėra taip paprasta. Nepaisant to, vaiko teisių specialistai net ir per karantiną vyksta į šeimas, todėl pirmasis gyvas susitikimas su šeima jam yra gyvybiškai svarbus kontakto užmezgimui. Vėlesni bendravimai vyksta nuotoliniu būdu.
„Per nuotolį sunku pagauti žmonių nuotaikas, emocijas, bet pirmasis karantinas mums visiems buvo tarsi treniruotės prieš antrąją pandemijos bangą. Dabar jau kur kas lengviau, ir pats perpratau kai kuriuos dalykus. Tačiau labai norėčiau, kad gyvenimas greičiau grįžtų į senas vėžes, nes dabar daugybė priklausomybes įveikti padedančių paslaugų neteikiamos arba reikia ilgai laukti eilėse“, – teigė Rolandas.
Paklaustas, kokių patarimų priklausomybių specialistas turi šeimoms, kurios išgyvena vienokių ar kitokių krizių, jis tikino, kad paprasčiausias būdas yra vienas kitam skirti daugiau dėmesio, ypač vaikams. „Dėmesys kitam žmogui gali padėti išspręsti daugybę problemų“, – įsitikinęs specialistas.