Nuo sekmadienio, spalio 25 dienos, lietuviai, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai, miegos valanda ilgiau – Lietuvoje bus atšaukiamas vasaros laikas ir įvestas žiemos laikas.
Paskutinio spalio mėnesio sekmadienio naktį, 4 valandą, laikrodžių rodykles teks pasukti viena valanda atgal. Toks laikas bus taikomas iki paskutinio kitų metų kovo sekmadienio, kuomet 3 valandą nakties laikrodžių rodykles reikės persukti valanda į priekį.
Gali būti, kad toks laikrodžių sukinėjimas – vienas paskutinių. Nors dar galutinio sprendimo nėra, tačiau praeitų metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų. Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai Europos Sąjungos valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.
Teigiama, kad žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai nerimsta, jog laiko kaitaliojimas turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Vyriausybės nutarimu, Lietuvoje vasaros laikas įvestas nuo 2003-ųjų, tačiau dauguma ES šalių tai padarė dar 1980 metais, kuomet buvo priimta pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą.
Idėjos, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, autorius – JAV išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Amerikietis apie ją viešai prakalbo dar 1784 metais. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena maždaug 100 pasaulio valstybių.