Ketvirtadienį Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija organizavo savivaldybių, pro kurias teka Nemunas, atstovų susitikimą išvykoje laivu per Nemuną.
Pasitarimo tikslas – aptarti spartesnio laivybos upių keliais gaivinimą visoje Lietuvoje. Kalbėta apie tai, kad per artimiausius trejus metus atlikus numatytas investicijas būtų atgaivinta ne tik krovininė laivyba Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos, bet ir suaktyvėtų keleivinė, pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose.
Per artimiausius trejus metus numatoma skirti daugiau kaip 30 mln. eurų. Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.
Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami tik 443 kilometrai, į juos patenka ir tarptautinis vidaus vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.
„Per Lietuvą iš Rytų į Vakarus, Klaipėdos kryptimi juda sparčiai didėjantis krovinių srautas, jis stipriai apkrauna automagistralę Vilnius-Klaipėda bei geležinkelio linijas. Siekiant efektyviai valdyti srautus ir jų rizikas, atkuriamas vandens kelias Nemuno upe yra ideali alternatyva sausumos transportui“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Pasak jo, vidaus vandens kelių įtraukimas į bendrą Lietuvos transporto sistemą padidintų kiekybinį transporto pralaidumą, sustiprintų šalies konkurencingumą, kadangi dėl žemesnių transportavimo kaštų sumažėtų ir bendras šalies transportavimo kaštų vidurkis.
Krovinių gabenimas upe yra itin patraukli alternatyva dėl saugumo, itin žemo avaringumo, lyginant su vilkikais. Taip pat svarbus mažas poveikis aplinkai – tarša 2,5 karto mažesnė negu automobilių transporto.
Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.
Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.
Pasak vidaus vandens kelių direkcijos vadovo V. Vinokurovo, Nemuno potencialas yra didžiulis. Pavyzdžiui, viena barža talpina 1000 tonų krovinių, o sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-čiai vilkikų.
Per pastaruosius 30-40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivų kelią reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.
„Esu maloniai nustebęs,- po susitikimo laive kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės vadovas Algirdas Vrubliauskas. – Apie Nemuno upės gaivinimą šnekama jau gal 20 metų, ir nieko nevyksta. Pagaliau matau realius planus ir realius pinigus konkretiems darbams.
Pagal šiandien Vidaus vandens kelių direkcijos pristatytą programą iki 2023 m. turi būti išvalyta aukštupio vaga, sustatyti hidrotechnikos įrenginiai – bunos, kurios užtikrins tolesnį upės valymąsi. Nuo Druskininkų pro Alytų jau galės plaukti laivai.
Dabar savivaldybėms reikia tik kurti turizmo infrastruktūrą ir galvoti apie verslą“.
Laivybos upėmis vizijos pristatyme, be Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko, dalyvavo ir Druskininkų, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Jurbarko rajono ir Neringos savivaldybių vadovai.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė sako, kad valstybės dėmesys Nemunui yra gyvybiškai svarbus, nes pačių savivaldybių pastangų ir iniciatyvumo neužtenka.
„Per pastaruosius 10 metų Nemunas yra labai stipriai uždumblėjęs. Dėl atšilusio klimato žiemą upė neužšąla, ledai nebeišvalo upės dugno, srovės tėkmė nėra didelė. Esame vienintelis kurortas Kauno regione, vienu garlaiviu iš Kauno pas mus atvyksta apie 100 žmonių, tačiau išvalytas, pagilintas Nemunas atgaivintų turizmą, to mes tikrai labai laukiame, ir leistų keliauti net iki Augustavo kanalų Lenkijoje. Stipriai beldžiamės į visas duris ir tikimės, kad Nemunui pagaliau bus skirtas dėmesys, kurio upei taip reikia“, – teigė N. Dirginčienė.
Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, Nemunas Jurbarko rajonui ir miestui ypač svarbus jau keletą šimtų metų – iki antrojo pasaulinio karo čia buvo didelis prekybos uostas, o vėliau įrengtas krovinių uostas žvyrui ir gelžbetonio gaminiams transportuoti.
Parengta pagal Alytaus rajono savivaldybės ir Vidaus vandens kelių direkcijos informaciją