Sprendžiant įvairias savivaldybių problemas, savižudybių problemai skiriamas nepakankamas dėmesys. Tą konstatuoja „Rotary International“ globalios dotacijos projekto „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ vadovas dr. Vygintas Grinis. Paaiškėjo liūdna tendencija – Lazdijų ir Varėnos savivaldybės pagal savižudybių skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų, nuolat patenka į statistikos ketvertuką.
Bendras Lietuvos savižudybių vidurkis yra 29,4 atvejai 100 tūkstančių gyventojų per pastaruosius devynerius metus. Varėnos rajono savivaldybės savižudybių vidurkis (2011-2019 m.) yra 57,3, o Lazdijų – 56,5.
Druskininkai pagal visos Lietuvos savivaldybių savižudybių vidurkį yra 38 vietoje, o bendras savižudybių skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. gyventojų, vidurkis yra 36,4.
Alytaus rajono savivaldybė – yra 34 vietoje, vidurkis – 38,7. Alytaus miesto vidurkis yra 30,2. 32-oje vietoje esančios Birštono savivaldybės vidurkis – 39,1.
„Pagal savižudybių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Alytaus mieste situacija visuomet yra žymiai geresnė – savižudybių statistika daugmaž sutampa su šalies vidurkiu. Pagal fizinį savižudybių skaičių, iš aptariamų Dzūkijos krašto savivaldybių, Alytus pirmauja. Tačiau čia ir gyventojų yra daugiausia“, – pabrėžė V. Grinis.
Pasiteiravus, kokie veiksniai lemia, kad vienose vietovėse savižudybių skaičiai yra dideli, kitose – mažesni, projekto vadovas patikino, kad jų yra įvairių: „Labai žymūs skirtumai tarp kaimiškų ir miestų savivaldybių. Pastarosios yra geresnėje situacijoje, miestai dažniausiai patenka už šalies vidurkio į gerąją pusę. Kaimiškose savivaldybėse savižudybes gali lemti nedarbo lygis, alkoholio suvartojimas, gyventojų amžius, bažnyčios įtaka, net ūkininkaujančiųjų skaičius ir kokius žemės plotus jie valdo. Vieno recepto, atsakymo tikrai nėra. Turbūt blogiausia situacija yra Aukštaitijoje (Rokiškis, Utena, Zarasai, Kupiškis). Ten šalies šiaurės rytai.“
V. Grinis pabrėžė, kad visa tai yra politinio požiūrio klausimas – esą kai kurie merai sako, kad jų savivaldybėse niekas nesižudo ir viskas yra gerai, o kiti sako, kad problema yra didelė.
Jis pabrėžė, kad, siekiant ženkliai sumažinti šios problemos mastą, kai kurios savivaldybės pačios imasi aktyvių sprendimų. Kaip pavyzdį įvardijo Kupiškį, Ukmergę. V. Grinis pabrėžė, kad ši problema neišsprendžiama nei per metus, nei per du, o veikiau tam gali prireikti dešimtmečių.
Su šia problema Lietuvoje aktyviai dirba „Rotary International“ organizacija, kuri šiuo metu 11-oje šalies savivaldybių vykdo globalios dotacijos projektą „Savižudybių prevencijos modelis ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“.
„Dirbame tose savivaldybėse, kuriose veikia „Rotary“ klubai. Nei Varėnos, nei Ladzijų rajonuose mūsų organizacijos nėra, o artimiausias klubas yra Alytuje. Tariamės su Alytaus rotariečiais, kad galbūt jie galėtų apsiimti globoti šias savivaldybes. Žinoma, tam reikalingas ir finansinis prisidėjimas. O aš, kaip projekto koordinatorius, norėčiau su projektu ateiti ir į kitas savivaldybes“, – planus atskleidė savižudybių programos koordinatorius Lietuvoje V. Grinis.
Šio projekto metu atliekamos savižudybių prevencijos analizės, išvedami esamų ir riekiamų resursų algoritmai, tada suburiama žmonių komanda, paruošiami specialistai, kurie galėtų bendrauti su krizę išgyvenančiais asmenimis, atpažintų planuojamos savižudybės požymius. Į komandą įtraukiami psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, medikai, ugniagesiai, policijos pareigūnai, seniūnijų darbuotojai, bažnyčios atstovai.
„Visi minėti atstovai turi veikti kartu, jeigu nori pagerinti savižudybių situaciją savivaldybėse“, – akcentavo pašnekovas.