Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose

Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose 1
Punia. Alytaus TIC archyvo nuotr.

Punia daugeliui žinoma piliakalniu, nuo jo atsiveriančiu įspūdingu Nemuno vingiu ir Punios šilu, tačiau dar mažai kas žino, kad jos apylinkės taip pat vertos dėmesio. Apeiti pėsčiomis nepavyks, tad asociacija „Panemunės dzūkai“ siūlo pasivažinėti dviračiais – įspūdžių užteks ilgam.

Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose 2

Turi gilią istorinę praeitį

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Punia paminėta 1382 m. Čia dunkso Punios piliakalnis, vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 m. čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai ir gyventojai nutarę verčiau žūti liepsnose, nei pasiduoti kryžiuočiams į nelaisvę. Jo papėdėje į Punelę įteka laiptuotasis Nečiuikos šaltinėlis. Netoli – senosios Punios žydų kapinės.

Punioje prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas.

Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose 3

Dviračiais – keturi maršrutai

Kaip sakė seniūnas Gintautas Laukaitis, atvykusiems į Punią asociacija „Panemunės dzūkai“ gali pasiūlyti 10 dviračių, 4 elektrines važiuokles ir 4 maršrutus.

„Kaina simbolinė – 5 eurai visai dienai. Dviratininkai gali važinėti savo sugalvotais maršrutais, gali ir mūsų pasiūlytais bei išbandytais. Važiuoti gali savarankiškai arba lydimi vietinių“, – sakė seniūnas G. Laukaitis.

Originali medinė bažnyčia ir  jaunamarčių juostų kilimas

Norintiems pasivažinėti dviračiais po Punią ir jos apylinkes, nuvažiuoti tolėliau siūlomi 4 maršrutai.

Punia–Vėžiongirė–Nemajūnai–Šaltinėnai–Siponys–Siponių atodanga: nuvažiuoti teks beveik 40 km. Pirmasis sustojimas siūlomas Nemajūnuose prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Ši bažnyčia – vienintelis originalus medinės neogotikos kūrinys Lietuvoje. Altorių puošia garsaus šio krašto dailininko N. Silvanavičiaus paveikslas „Šventieji Petras ir Povilas“. Bažnyčioje galima pasigėrėti ir unikaliu XIX a. tautodailės kūriniu – kilimu, surištu iš 64 jaunamarčių juostų. Pasak legendos, kam nesiseka susirasti poros arba reikia pastiprinimo meilės reikaluose, o gal šeimoje – santarvės, reikia atvykti ir prisiliesti prie šio kilimo. O gal verta atvežti ir juostą, bet ji turėtų būti pačios austa.

Nemajūnų kapinių koplytėlėje palaidotas 19 a. lenkų gydytojas, keliautojas ir rašytojas Stanislovas Moravskis, savo kelionių įspūdžius aprašęs leidinyje „Nuo Merkinės iki Kauno“. Kapinaitėse ilsisi ir žymus veterinarijos gydytojas Elijošius Nonevičius, mokęs vietinius gyventojus ūkininkauti, rodęs pavyzdžiu savo ūkį.

Nuo Nemajūnų reikėtų sukti Siponių atodangos link. Pravažiuosite senuosius Šaltinėnų ir Siponių kaimus, susiformavusius po valakų reformos, pasuksite keliuku prie Nemuno kranto, nuo kurio geriausiai matosi Siponių atodanga. Jos aukštis – 35 m, ilgis – 600 m. Atodanga 1997 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu.

„Nors grįžome visi šlapi, tačiau puikios nuotaikos – nuvažiavome beveik 40 kilometrų ir nepavargome, nes asociacijos „Panemunės dzūkai“ dviračiai labai patogūs ir tvirti. Pasidžiaugėme apsukę beveik visą Nemuno kilpą ir vieningai sutarėme, kad kartais nepelnytai pamirštame savo kraštą ir nevertiname jo grožio. Šis žygis buvo puikus ir tikrai ne paskutinis“, – įspūdžiais dalijasi keliautojai.

Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose 4

Išskirtinis fontanas, laikrodžiai, paminklas Vytautui

Kitas siūlomas maršrutas dviračiais: Punia–Butrimonys–Raižiai–Punia, kurio atstumas – apie 32 km. Butrimonys rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1699 m., kūrėsi kelių, vedančių iš Vilniaus į Alytų ir Punią, sankirtoje. Taip susiformavusi trikampė aikštė (vienintelė tokia Lietuvoje, urbanistikos paminklas). Dabar joje yra vienas gražiausių Lietuvoje fontanas. Neprivažiavus Butrimonių yra senosios žydų kapinės. Įvažiuojančius į miestelį pasitinka  Švenčiausiojo Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1926 m.

Toliau kelias veda į Raižius, kurie nuo seno buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos totorių centrų. Sakoma, kad jiems čia žemes dovanojo dar kunigaikštis Vytautas Didysis. Raižiuose stovi 1889 m. pastatyta medinė mečetė, greta jos – 2010 m. pastatyti du saulės laikrodžiai. Vienas rodo vietos, kitas – Žalgirio mūšio vietos laiką. Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.

Ant kalnelio, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam ir šiam mūšiui atminti. Iš Raižių pro Vaisodžius ir Norgeliškes grįžtama į Punią.

Ilgiausias maršrutas – iki Punios šilo

Dar vienas maršrutas – iš Punios į Šilaičius. Šilaičiai – nedidelis miškas kitapus Punelės. Pervažiavę tiltą per Punelę, sustosite prie  senųjų žydų kapinių, aplankysite Aleksandravos kaime pastatytą paminklą žuvusiems partizanams, toliau važinėsite miško keliukais, nusileisite prie Punelės ir Nemuno santakos. Maršruto ilgis – apie 15 kilometrų.

Maršrutas, kurį ruošiasi išbandyti Punios bendruomenės nariai, o tada pakvieti ir keliautojus, iki Punios šilo –  ilgiausias. Maršruto ilgis – apie 50 kilometrų. Kelias eitų pro Staniavos, Pievagalių, Panemuninkėlių kaimus, kirtus Lietuvos tūkstantmečio tiltą – Rumbonių link. „Čia aplankysime piliakalnį, medinę Rumbonių bažnytėlę. Punios šile pasivaikščiosim po Žaltės slėnį, pasigėrėsim natūralia šimtamečių ąžuolų alėja, aplankysime atstatytą Dainavos apygardos partizanų štabo bunkerį“,– sako visuomeninės organizacijos „Punios ainiai“ pirmininkė Laimutė Žūsinienė.

Puniškiai dviračius gali atvežti į Alytų, iš kurio galima atvykti į Punią ir ten gerai praleisti laiką, pasivažinėti po apylinkes ar minėtais maršrutais.

Unikalūs ir neatrasti Punios lobiai – keturiuose dviračių maršrutuose 5

Dzūkiški patiekalai ir nakvynė

Punioje galima pabėgti nuo miesto šurmulio. Bendruomenė „Punios ainiai“ gali apgyvendinti 8 žmones, dar 4 vietas siūlo vietos verslininkai. Sočius pietus, vakarienę ar pusryčius pagamins kulinarinio paveldo puoselėtojos. Pagal pageidavimą galės iškepti dzūkiškų bandų, nepakartojamų ir, ko gero, riebiausių Lietuvoje, razavų blynų, pavaišins dzūkiška gira ar kitais patiekalais. Norintys pasimokyti gaminti išskirtinių patiekalų – gali dalyvauti edukacijoje.

Dėl viešnagės Punioje, kelionių dviračiais reikia kreiptis į seniūną G. Laukaitį. Jis arba L. Žūsinienė palydės keliautojus, papasakos daugiau  apie Punią, jos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kurios pamatus statyti paliepęs Vytautas Didysis, Šv. Jurgio koplytėlę, skirtą 1831 m. sukilimo dalyviams atminti, ir, žinoma, Pilėnų mūšio istoriją.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.