Alytaus švietimo bendruomenė – ne prieš naujoves, bet už vienodas sąlygas

Alytaus švietimo bendruomenė – ne prieš naujoves, bet už vienodas sąlygas 1

Alytaus miesto tarybos nario Sigito Leonavičiaus parengtas sprendimo projektas sukėlė nemenką sumaištį švietimo bendruomenėje ir netruko būti pakrikštytas „mokyklų genocido“ vardu. Esą jo siūloma nauja materialinių ir finansinių resursų mokykloms skyrimo tvarka bei įvardijamas vienam mokiniui tenkančio ploto galimas intervalas Damoklo kardu gali tapti ne tik mažą, bet ir perteklinį skaičių mokinių turinčioms mokykloms.

Švietimo bendruomenių viduje nuogąstaujama, jog didelį skaičių vaikų turinčioms mokykloms dėl nustatyto intervalo gali tekti atsisveikinti su dalimi mokinių, o dideliu skaičiumi pasigirti negalinčios privalės dar labiau verstis per galvą, kad jų prisikviestų, vienos gali pristigti lėšų, o kitos – net būti uždarytos.

Pagal S. Leonavičiaus pateiktą sprendimo projektą, siūloma nustatyti materialinių resursų ir ūkio lėšų skyrimo tvarką miesto mokykloms, pagal kurią pradinio ugdymo programos mokiniui ūkio lėšų krepšelis sudarytų 390 eurų, pagrindinio ugdymo – 400 eurų, o vidurinio ugdymo – 410 eurų.

Priimtas sprendimas mokykloms nustatytų ir minimalius bei maksimalius vienam mokiniui tenkančio patalpų ploto intervalus. Vienam mokiniui (neįskaičiuojant rūsio, aktų bei sporto salių, valgyklos ir maisto ruošimo patalpų) tektų nuo 5 iki 12 kvadratinių metrų patalpų ploto, o mokyklose galėtų mokytis tiek mokinių, kiek jų nepažeistų nustatytos minimalaus ploto normos.

Politikas projekte siūlo sudaryti komisiją, kuri iki 2020 m. spalio 1 d. nustatytų kiekvienai bendrojo ugdymo mokyklai reikalingų patalpų kiekį ir patalpų ribas, o iki lapkričio 1 d. parengti ir teikti tarybai svarstyti bei tvirtinti laisvų, mokiniams ugdyti nenaudojamų patalpų įveiklinimo kitiems bendruomenės poreikiams planą.

Be kita ko, siūloma įpareigoti savivaldybės administraciją iki šių metų liepos 1 dienos užtikrinti moksleivių priėmimo ir registravimo į ugdymo įstaigas elektroninės sistemos veikimą, taip pat nustatyti ir teikti savivaldybės tarybai svarstyti moksleivių su specialiaisiais poreikiais krepšelio dydį, finansuojamą iš savivaldybės biudžeto, ir jo naudojimo tvarkos aprašą, parengti ir teikti savivaldybės tarybai svarstyti mokyklos ūkio lėšų naudojimo tvarkos aprašą.

Savo abejones ir pasiūlymus dėl parengto projekto sprendimo kai kurių mokyklų atstovai antradienio vakarą Vidzgirio progimnazijoje vykusiame susitikime išdėstė jo autoriams – S. Leonavičiui bei Gediminui Daukšiui, kitiems Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariams.

Alytaus švietimo bendruomenė – ne prieš naujoves, bet už vienodas sąlygas 2

Pasak švietimiečių, projektui nepritarti skatina faktas, jog klasių komplektų skaičių mokyklose nustato patys savivaldybės tarybos nariai, taigi ūkio išlaidas skirstant pagal mokinio krepšelio lėšas, jos mokykloms priklausytų nuo tarybos narių geranoriškumo.

Be to, mokyklų esą nereikėtų tarpusavyje lyginti, kai visos jos skirtingos – skiriasi savo ugdomosios veiklos specifika, veikia skirtingo tipo pastatuose, turi skirtingus išplanavimus, mokyklų pastatai yra skirtingų būklių ir priklauso skirtingoms energetinio efektyvumo klasėms.

Alytaus švietimo bendruomenė – ne prieš naujoves, bet už vienodas sąlygas 3

„Pasakysiu paprasčiau, jei pradinukas gali daugelį dalykų mokytis vienoje klasėje, tai pagrindinio ugdymo mokinys keliauja po kabinetus ir ploto jam tenka žymiai daugiau. Bepigu ir ūkio išlaidas mažinti suremontuotoms mokykloms, kai kitose remonto laukia kone kiekvienas kampas. Dar labai svarbus dalykas – mokykloms priskirtos aplinkos: vienos turi stadionus, kitos – ne, vienų stadionus dengia dirbtinė danga, kituose auga žolė, kurios priežiūra kainuoja“, – argumentavo Vidzgirio progimnazijos tėvų atstovė Inesa Kazakevičiūtė-Večkienė.

Likiškėlių progimnazijos anglų kalbos mokytoja Rimantė Adomaitienė įsitikinusi, jog pokyčiai miesto švietime tikrai reikalingi ir neišvengiami, ir vietos politikų iniciatyva įvesti vienodą tvarką yra sveikintina, tačiau įgyvendinti ją reikėtų tik suvienodinus sąlygas visoms švietimo įstaigoms.

„Startuokime visi vienodomis sąlygomis, nes dabar miesto mokyklos skiriasi daugeliu aspektų. Mes, mokytojai, jau pavargome stengtis iš paskutiniųjų ir daryti šou, kad tik vaikas pasirinktų tavo mokyklą. Skaudu matyti mikrorajono vaikus praeinančius pro šalį į kitas mokyklas, nes tu dvidešimt metų laukei kol tavo mokyklos langai bus pakeisti ir tai tapo priežastimi renkantis kitą švietimo įstaigą“, – dėstė pedagogė.

Pasak vieno iš siūlomo projekto autorių S. Leonavičiaus, pagrindinė projekto idėja yra remiantis Švietimo ir mokslo įstatymu, kitais galiojančiais dokumentais ir metodinėmis rekomendacijomis, parengti tvarką, tinkančią visoms Alytaus miesto ugdymo įstaigoms ir leisiančią efektyviai bei taupiai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, gerinti švietimo kokybę mieste.

„Šis sprendimas tikrai nėra nukreiptas į konkrečias mokyklas ir nenusprendžia, kurioms reikia gyventi, o kurioms – užsidaryti. Sakau, jog kiekviena mokykla turi teisę gyvuoti tol, kol joje mokosi vaikai, kol yra bendruomenė. Šiuo projektu mes nesiekiame uždaryti nė vienos ugdymo įstaigos, tiesiog norime parengti bendrą aiškią tvarką mokykloms, o skaičiai joje gali būti susitarimo reikalas. Kai atimama iš vienų ir duodama kitiems – tai nėra tvarka“, – susitikime su mokyklų bendruomenėmis kalbėjo S. Leonavičius.

Kone dvi valandas trukęs susitikimas Vidzgirio progimnazijoje galiausiai iš aktų salės persikėlė į sporto salę, kur diskusijų mažai ir teprireikė, vaizdai kalbėjo patys už save. Šiuo metu sporto salėje yra pradėtas remontas ir dalis jos grindų yra išardytos, kada darbai bus tęsiami lieka neaišku.

Progimnazijos sporto salę buvo suskubta remontuoti netrukus po to, kai vasario pabaigoje Alytaus miesto taryba „palaimino“ švietimo tinklo pertvarkos planą, pagal kurį į Vidzgirio progimnaziją ketinama perkelti „Sakalėlio“ ir „Drevinuko“ mokinius. Prasidėjus teisminiams ginčams, viešieji pirkimai nutraukti, o remonto darbai buvo sustabdyti.

„Tai dar kartą parodo, kad švietimo sistema mieste veikia netinkamai, nes Vidzgirio mokyklos sporto salę prireikė remontuoti tik nusprendus perkelti į ją „Sakalėlio“ ir „Drevinuko“ vaikus. Iki tol valdžia pinigų nerasdavo“, – sakė S. Leonavičius.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.