Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 1

Kelias savaites trunkantis karantinas įvairiausių grimasų parodė ir verslo industrijoje, tačiau tikrosios pasekmės veikiausiai – dar priešaky. Karantino metu Alytaus mieste ir rajone bedarbių gretos ėmė plėstis dar sparčiau. Iki šiol prastovų režimu gyvena keli šimtai Alytaus įmonių darbuotojų, nelengvą laikotarpį išgyvena ir Alytaus krašto verslai. Kokių sprendimų imtis buvo priversti verslininkai? Ko artimiausiu metu iš darbdavių gali tikėtis darbuotojai ir ar blogiausia – dar tikrai ne praeity? Savo įžvalgomis apie visa tai dalijosi ir Alytaus verslo konsultacinio centro vadovė Algimanta Ščiglinskienė bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius.

Kol vieniems prastovos, kitiems – pasiutpolkė

Kol vienos įmonės vos paskelbus karantiną stabdė veiklas ir skelbė prastovas, kitose užvirė tikroji darbymečio pasiutpolkė. Alytaus įmonės „Koslita“ generalinis direktorius Juozas Bieliauskas dar prieš paskelbiant karantiną pasakojo, kad vos Lietuvoje nerimą pasėjo koronavirusas, įmonėje prasidėjo tikras darbų įkarštis – dezinfekcinių priemonių gamybos užsakymų padaugėjo kartais, tačiau teko susidurti su kita problema – strigo iš užsienio užsakomų žaliavų ir dėl to net teko riboti parduodamos produkcijos kiekius klientams.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 2
Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Karantino metu uždarius sienas tarp valstybių, sustabdyti veiklą teko Alytaus užsienio kapitalo įmonėms, kurios didžiąją arba net ir visą dalį produkcijos realizuodavo į užsienį arba yra priklausomos nuo žaliavų tiekimo iš kitų šalių.

Visiškai veiklą sustabdę buvo daugelis viešojo maitinimo įstaigų, grožio salonai, taip pat nemažai smulkių verslininkų, turinčių verslo liudijimus. Kadangi gamybos įmonių veikla yra paremta eksportu, sumažėjus prekių paklausai, teko sumažinti ir gamybos pajėgumus.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 3
Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Visiškai veiklą sustabdyti ir prastovas 318-ai darbuotojų paskelbti buvo priversta britų kapitalo įmonė „Sofa Brands“. Ta pati situacija susiklostė ir Alytaus akcinėje bendrovėje „Snaigė“, kuri prastovas paskelbė 260-čiai darbuotojų. Šios įmonės veiklų neatnaujino iki šiol, o kada sugrįš prie įprasto režimo taip pat nežinia.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 4
Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Viešoji įstaiga Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė prastovas buvo paskelbusi 127 -iems darbuotojams.

Alytaus rajono savivaldybėje į Užimtumo tarnybą kreipėsi UAB „Skonio era“ (kitų maitinimo paslaugų teikimas), paskelbusi prastovas 41 darbuotojui, Uždaroji akcinė bendrovė „Riamona“ (mėsos perdirbimas ir konservavimas) – 35, V. Vasiliausko individuali įmonė (restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla) – 35 ir UAB „Tarzanija“ (atrakcionų ir teminių parkų veikla) – 23 darbuotojams.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 5
UAB „Tarzanija“ nuotrauka.

Kai kurios gamybos srities įmonės darbuotojams skelbė dalines prastovas, kitos, esant galimybei, administracijos darbuotojams organizavo nuotolinį darbą. Be to, smulkusis verslas daugiau dėmesio skyrė elektroninei prekybai.

Pasirinko keturių darbo dienų savaitę

Siekdamos išvengti darbuotojų atleidimų bangos, Alytaus krašte veikiančių įmonių vadovai modeliuoja įvairius darbuotojų išlaikymo scenarijus – ne tik skelbia prastovas, bet ir trumpina darbo savaitę, pereina prie vienos darbo pamainos, ieško naujų verslo sričių. Darbuotojų atleidimas planuojamas paskutinėje vietoje, nes į darbuotojus yra nemažai investuota keliant jų kvalifikaciją.

Keturių darbo dienų savaitės scenarijų pasirinko Alytuje biuro baldų gamyba užsiimanti įmonė „Svenheim“. Generalinio direktoriaus Arūno Visocko teigimu, su karantino įtakotais iššūkiais tenka susidurti iki šiol ir neabejoja, kad jų netruks dar ir ateityje: „Užsakymų apimtys sumažėjo, bet jų turim. Turėjome priimti tam tikrus sprendimus, kad suvaldytume sumažėjusius kaštus. Prastovų neskelbėme, nors svarstėme variantą dėl dalinių prastovų. Mes negalėjome šito sau leisti, nes būtume nespėję įvykdyti užsakymų.“

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 6
Įmonės „Svenheim“ nuotrauka.

Buvo apsispręsta pereiti prie keturių darbo dienų per savaitę ir šiuo režimu įmonė dirba iki šiol. Tiesa, kada planuojama grįžti prie įprasto darbo režimo, A. Visockas prognozuoti nesiryžo, mat tokią situaciją lemia ne tik pandemija, bet ir eksportas. Nemaža dalis įmonės „Svenheim“ produkcijos eksportuojama į Norvegijos rinką, kuri šiuo metu stipriai įtakojama itin žemų naftos kainų, be to, šalies piniginė valiuta krona yra labai nuvertėjusi.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 7
„Svenheim“ generalinis direktorius Arūnas Visockas.

„Vienintelis dalykas, ko labai nenorime – tai atleidinėti žmonių. Kokius ilgalaikius ar trumpalaikius sprendimus toliau priiminėsime, spręsime kiekvieną savaitę ir mėnesį peržiūrėdami situaciją iš naujo“, –  teigė A. Visockas.

Generalinis direktorius tikino, kad ieškoma naujų segmentų, į kuriuos įmonė nebuvo žengusi tvirto žingsnio. Esą galbūt tai galėtų būti ne tik biuro baldų gamyba, bet ir ugdymo, sveikatos apsaugos įstaigų baldų gamyba.

Įmonės vadovas patvirtino, kad dar iki karantino buvo suplanuota ir naujų investicijų. Jų kol kas neatsisakoma, tačiau neišvengiamai tenka pristabdyti. Buvo suplanuotas ėjimas į naujas rinkas, parodas Vakarų Europoje.

Pasiteiravus nuomonės, ar karantinas ženkliai paveikė Alytaus krašto verslą, A. Visockas užtikrintai tai patvirtino, tačiau prognozuoti ilgalaikių perspektyvų nesiryžo.

Įmonės vadovas tikino, kad neišvengiamai ruošiasi ir prognozuojamai antrajai koronaviruso bangai, koreguoja planus, stengiasi prisitaikyti prie lankstesnių sąlygų.

Į tolesnę plėtrą investuoti atsisakė „Kauno grūdai“

Karantinas parodė ir dar vieną grimasą Alytaus mieste. Bendrovė „Kauno grūdai“ atsisakė investuoti į tolesnę plėtrą. Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vyriausiojo specialisto Manto Lisausko, šioje situacijoje svarbu įvertinti keletą aspektų.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 8
Bendrovės „Kauno grūdai“ nuotrauka.

„Įmonė gerokai viršijo įsipareigotas atlikti investicijas statant greitai paruošiamų produktų gamyklą. Vietoje įsipareigotų 12 milijonų investuota 18 milijonų eurų. Taip pat akivaizdu, kad sandėliavimo paskirties pastatai didelės pridėtinės vertės miestui nebūtų sukūrę. Įmonė toliau sėkmingai dirba. Ir jei įmonė neturi poreikio savo produkcijos sandėliuoti, nes ją visą realizuoja, tuo reikia tik pasidžiaugti. Atsilaisvinę žemės sklypai yra patrauklioje vietoje, nėra durpingi, visos komunikacijos šalia sklypo ribos, taikomos lengvatos atleidžiant nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio. Įvertinant šiuos privalumus ir tai, kad sklypų plyno lauko investicijoms pasiūla yra ribota jie turėtų būti nesunkiai realizuojami ir įveiklinti kito investuotojo“, – tikino M. Lisauskas.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus duomenimis, dėl žemės nuomos mokesčio netaikymo karantino laikotarpiu į savivaldybę kreipėsi 5 įmonės, dėl savivaldybės patalpų nuomos mokesčio netaikymo karantino laikotarpiu – 15 įmonių ir 1 fizinis asmuo. Įmonės dėl žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio netaikymo karantino laikotarpiu  informuotos, kad pasibaigus karantinui pateiktų ne tik motyvuotą prašymą, bet ir papildomus dokumentus (įrodančius patirtus nuostolius, juridinio asmens vadovo sprendimus dėl veiklos sustabdymo ir pratęsimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrodymus, kad turto savininkas tuo laikotarpiu netaiko turto nuomos mokesčio nuomininkams ir kitą svarią informaciją), kurių pagrindu savivaldybės taryba galėtų objektyviai įvertinti prašymo suteikti mokestinę lengvatą pagrįstumą.

Alytaus mieste ir rajone bedarbių gretos didėjo

Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus duomenimis, per balandžio mėnesį įregistruota 687 darbo netekę asmenys. Nedarbas Alytaus mieste gegužės 1 d., palyginus su situacija praeitą mėnesį, kai darbo neturėjo 3316 darbingo amžiaus gyventojų, išaugo 1,5 procentinio punkto, o lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu –  net 2,7 procentinio punkto ir yra didžiausias per 2015 – 2020 m. laikotarpį.

Iš viso 2020 m. balandžio pabaigoje Alytaus mieste darbo neturėjo 3808 (12,2 proc.) darbingo amžiaus Alytaus miesto gyventojų.

Alytaus rajone per balandžio mėnesį įregistruota 276 darbo netekusių asmenų. Nedarbas Alytaus rajone padidėjo ne taip ženkliai kaip Alytaus mieste. Lyginant su situacija balandžio 1 d., kada darbo neturėjo 1617 darbingo amžiaus gyventojų, nedarbas gegužės 1 d. padidėjo 1,2 procentinio punkto, o lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 1,7 procentinio punkto. Iš viso balandį darbo ieškojo 1813 (11,6 proc. ) darbingo amžiaus rajono gyventojų.

Iki karantino paskelbimo, t.y. 2020 m. kovo 1 d. nedarbas Alytaus mieste ir Alytaus rajone siekė atitinkamai 10,3 proc. ir 10,2 proc.

2020 m. gegužės 1 d. šalyje buvo 193,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 11,2 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su balandžio 1 d. registruoto nedarbo rodiklis augo 1,4 proc. punkto, o su 2019 metų gegužės 1 d. – 2,9 proc. punkto.

Kreipėsi dėl subsidijų

Užimtumo tarnybos Alytaus skyrius pateikė duomenis apie Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse veikiančių darbdavių kreipimąsi dėl subsidijų už paskelbtas prastovas darbuotojams.

Alytaus miesto savivaldybėje į Užimtumo tarnybą nuo karantino pradžios iki gegužės 10 d. įskaitytinai kreipėsi 279 darbdaviai su prašymais, kad būtų subsidijuojamos 2172 darbuotojams paskelbtos prastovos. Daugiausia kreipėsi darbdavių: 115, kurių įmonės priklauso didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos grupei; 28 – apdirbamosios gamybos veiklos grupei, 27 – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tiekimo veiklos grupei, 20 – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos grupei.

Alytaus rajono savivaldybėje 72 darbdaviai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų už karantino metu 406 darbuotojams paskelbtas prastovas. Daugiausia kreipėsi darbdavių: 21, kurių įmonės priklauso didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos grupei, 8 – apdirbamosios gamybos, 7 – statybai ir 7 – transporto ir saugojimo veiklos grupei.

Tai pat, ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, vykdžiusiems savarankišką veiklą iki ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Iki gegužės 11 d. į Užimtumo tarnybos Alytaus skyrių dėl išmokos kreipėsi 1731 savarankiškai dirbantis asmuo, kurio savarankiška veikla dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino yra apribota. Fiksuoto dydžio išmokos už kovo mėn. jau pasiekė 1496 besikreipusius asmenis.

Algimanta Ščiglinskienė: „Nuosmukis neišvengiamas“

Įvertinti karantino grimasų Alytaus krašto verslo industrijoje prašėme Alytaus verslo konsultacinio centro vadovės Algimantos Ščiglinskienės bei Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Leonavičiaus.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 9
Alytaus verslo konsultacinio centro vadovė Algimanta Ščiglinskienė. Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

„Dar nėra taip blogai, gali būti ir blogiau. Kiekviena karta turi savo pamokas. Ši karta turi pamoką greitai susiorientuoti, kai yra blogai, kai užklumpa krizė. Buvome pripratę prie tokio atviro gyvenimo įvairiose gyvenimo srityse. Nemanyčiau, kad tokia grimasa yra bloga. Gyvenime būna blogesnių dalykų – karai, potvyniai, cunamiai“, – dėstė A. Ščiglinskienė.

Pasak jos, šią situaciją verslai turėtų priimti kaip galimybę persiorientuoti veiklas ir pasiruošti ateičiai, tačiau centro vadovė įsitikinusi, kad netolimoj ateity nuosmukis neišvengiamas, o pasauly neišvengiama bankrotų banga atsiris ir iki Lietuvos, tačiau, jos nuomone, pandemijos įtakotų bankrotų neturėtų būti masiškai daug.

A. Ščiglinskienės nuomone, blogai bus tikrai ne visiems. Esą mažesnes pasekmes pajus tie, kurie sugebės savo verslus perorientuoti ir padaryti kitokius negu iki šiol.

Pasiteiravus, kokia situacija gali susiklostyti dėl darbuotojų atlyginimų, centro vadovė tai įvertino nevienareikšmiškai. Esą tai priklausys nuo įvairių sričių ir pasekmių, tačiau kai kuriose jų darbo užmokestis gali kristi apie 20 procentų.

„Dabar visiems reikėtų nusiraminti ir galvoti, ką galim daryti iš to, ką turim šiandien, dabar. Tai, kas buvo anksčiau, to tikrai nebus. Paslaugų kokybė, kiekybė, rūšis turės keistis. Tie verslai, kurie sugebėjo ir galėjo persikelti į internetinę erdvę, jie tikrai išsilaikys ir plėsis“, – sakė A. Ščiglinskienė.

Pasak jos, per visą karantino laikotarpį sustojo trys Alytaus verslo konsultacijų centre vykdyti verslo projektai ir tik vienas jų pasiekė finišo tiesiąją. Direktorė įsitikinusi, kad dabar įvairių paslaugų, prekių, įrangos kainos bus kitokios negu buvo iki šiol.

Be to, pašnekovė įsitikinusi, kad karantinas gerokai paveikė ir dar paveiks tiek investicijas, tiek įvairius verslo finansavimo šaltinius. „Bet tai vėl mums pamoka, kad reikia atsisukti į artimą savo kiemo kaimyną. Jeigu jis turi galimybę kurti verslą, investuoti, tai gal jam ir padėkime“, – sakė A. Ščiglinskienė ir pridūrė, kad Laisvosios ekonomikos zonos vystymą dabar reikia kaip tik skatinti, nes atsiras naujų darbo vietų. Taip pat ji siūlo galvoti apie kuo mažesnį smulkaus verslo suvaržymą.

Sigitas Leonavičius: „Miesto biudžete – 4-5 milijonų eurų trūkumas“

„Ši pandemija parodė ne tik verslo industrijos grimasas, bet ir pasirodė, kokiame lygyje iš tiesų yra valstybės ekonomika, kaip vertinamas verslas, kokia yra politikų socialinė atsakomybė ir patys darbuotojai turėjo galimybę pervertinti savo vertybes“, – sakė S. Leonavičius.

Karantino grimasos verslo industrijoje: nuosmukis neišvengiamas, o biudžete – milijoninis trūkumas 10
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius. Dzūkijosveidas.lt nuotrauka.

Jo įsitikinimu, iš visų Alytaus apskrities savivaldybių, būdamas pramonės miestu Alytus nuo pandemijos tikriausiai nukentėjo mažiausiai. Druskininkai, Birštonas yra paslaugų teikėjai ir jų veikla buvo sustabdyta visiškai.

„Būtent todėl turime šansą ir galimybę greičiau atsistoti ant kojų. Alytaus miesto biudžete nuostoliai bus ženklūs, manoma, kad bus maždaug 4-5 milijonų trūkumas. Jeigu nebus investicijų į smulkų ir vidutinį verslą, eksportą, gali būti dar liūdniau“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Jis pasidžiaugė tiek valstybės pažadėtais ir numatytais ekonomikos skatinimo mechanizmais, tiek valstybinės mokesčių inspekcijos padarytomis mokestinėmis atostogomis, tiek pačių bankų gestu atidėti paskolų mokėjimą.

Nepaisant to, S. Leonavičius teigė, kad tiek iš Vyriausybės, tiek iš savivaldos pasigendama sprendimų dėl vietos verslo išsaugojimo.

„Manau, kad per artimiausius dvejus metus ateinančių naujų verslų iš užsienio tikėtis nereikia, todėl dabar mūsų prioritetai ir vertybė turėtų būti esamų verslų išsaugojimas“, – kalbėjo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį, kad darbo vietų reikšmę turėtų įvertinti ir patys darbuotojai, todėl šį sunkų laikotarpį, bent jau per šiuos metus, išgyventi jis rekomenduotų nekeičiant darbo vietų.

„Kai yra sunkumų, juos verslo kolektyvas išgyvena kaip šeima. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turėtų laikytis vienoje pusėje ir išlaikyti patį verslą, išsaugoti darbo vietas. Galbūt darbo užmokesčio lūkesčiai kurį laiką gali būti mažesni, bet visa tai tik tam, kad po pusės metų, atsigavus verslams, bus didesnė galimybė pasivyti, gal net ir pralenkti iki pandemijos pasiektą ekonominį lygį“, – kalbėjo S. Leonavičius.

Jis neatmetė galimybės, kad gali pasikartoti ir 2008-ųjų metų krizės scenarijai, kai bankrutavę verslai tarsi feniksai su tomis pačiomis veiklomis ir komandomis, tik kitais pavadinimais, atgydavo. Tik šįkart jų neturėtų būti tiek daug.

S.Leonavičiaus vertinimu, per pirmąsias dvi karantino savaites gėdingai pasielgė vienas didžiųjų prekybos tinklų, kuris nusprendė stabdyti, užšaldyti atsiskaitymus.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento nuomone, dabar svarbu aktyvinti statybų, infrastruktūrinius segmentus, išorinį ekonomikos cirkuliavimą užtikrinančią eksporto sritį.

S. Leonavičiaus įsitikinimu, masinių darbuotojų atleidimų neturėtų įvykti, tačiau jis nuogąstavo, kad miesto biudžete bus taupoma biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita.

Pašnekovas neabejoja, kad verslai pamoką išmoko ir antrajai koronaviruso bangai jau bus pasiruošę.

Apibendrindamas pokalbį, S.Leonavičius pabrėžė, kad Lietuva, lyginant su kai kuriomis kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, kitomis Europos šalimis, su pandemijos pasekmėmis susitvarkė pakankamai gerai. O šalies ekonomikos atsigavimas priklausys nuo politinės valios, darbuotojų ir verslo. Pasak jo, išgyvenimo klausimas spręstis pradeda tik dabar, o rudenį turėtų pradėti matytis pirmosios viso to pasekmės.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.