Nors Alytaus švietimo tinklo pertvarkos traukinys pajudėjo, pokyčių paliestų įstaigų bendruomenės ir toliau nenuleidžia rankų kovodamos teismuose, kad politikų sprendimai būtų atšaukti. Jos pasigedo aiškių argumentų, kodėl pertvarkai pasirinktos tos ir ne kitos mokyklos, kuo, įgyvendinus pertvarką, bus geriau negu buvo iki šiol ir kaip ekonomiškai pagrįsti šių sprendimų naudą pačiai savivaldybei. Švietimo bendruomenės nelinkusios patikėti ir valdžios pažadais dėl geresnių ugdymo sąlygų, tačiau, pasak jų, situacija klostytųsi kur kas sklandžiau, jeigu būtų atsižvelgta ir į jų sąlygas.
Kova dėl išlikimo persikėlė į teismus
Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos bendruomenės atstovai inicijavo kreipimąsi į teismą dėl Alytaus miesto tarybos dar vasarį vos per plauką palaimintos švietimo tinklo pertvarkos sprendimo. Iš teismo buvo gautas atsakymas, kad esą reikia skųsti ne projektą, o patį sprendimą, kai jis bus priimtas. Bendruomenė net ir po tokio atsakymo rankų nenuleido ir apskundė apeliaciniam teismui, mat dokumente buvo išdėstyta ir daugiau niuansų, kurių teismas neįvertino.
Kovo pabaigoje taryba vis tik palaimino sprendimą, tad bendruomenė teismui apskundė ir jį.
Pagal dar vasarį politikų palaimintą projektą, Sakalėlio mokyklos bendruomenė ir „Drevinuko“ darželio-mokyklos pradinukai turėtų būti perkelti į Vidzgirio progimnaziją. Pastarosios mokyklos viršutinis rūbas – atnaujintas, tačiau patalpos liko nerenovuotos. Iš valdžios nuskambėjo pažadai, kad bendruomenės į progimnaziją bus perkeltos tik tuomet, kai patalpos bus atnaujintos ir pritaikytos negalią turintiems vaikams.
Rodos, šiais pažadais ir argumentais bendruomenės patikėti nelinkusios ir sako geriau turėti žvirblį saujoj negu briedį girioj. Be to, Sakalėlio pradinės mokyklos bendruomenė siekia išsaugoti savo autentiškumą etnokultūros srityje ir aukščiausių pasiekimų pradinukus rengiančių šalies mokyklų reitinge pagal olimpiadų rezultatus pelnytą vardą.
Kodėl laikosi įsikibę pastato?
Besikalbant su Sakalėlio pradinės mokyklos vadove Virginija Vitunskaite ir su mokyklų poziciją teismuose atstovaujančiu minėtos mokyklos tarybos pirmininku Edvardu Bielskiu, klausėme, ar, jų nuomone, fizinės vietos pakeitimas bendruomenei išties gali turėti neigiamų rezultatų vaikų ugdymo procesui ir su kokiomis sąlygomis jie sutiktų būti perkeliami į kitą mokyklą. Paaiškėjo, kur išties slypi problema. Bendruomenės atstovai tikina, kad kol savo akimis nepamatys geresnių žadamų sąlygų, tol politikų pažadais nepatikės. Be to, Sakalėlio mokyklos atstovai norėtų išsaugoti savo autentiškumą, gerą sukurtą atmosferą ir gerų mokinių ugdymo rezultatų išgarsintą mokyklos vardą.
„Tėveliai nori gyventi laisvai ir vaikus vesti į tą ugdymo įstaigą, kurią jie patys išsirinko“, – kalbėjo E. Bielskis. Pasak jo, tėvų bendruomenė neketina taikstytis su tuo, kaip naikinamos geros įstaigos, kaip ir būti kitos mokyklos donorais, siekiant ją išgelbėti. Jis retoriškai klausė, kodėl siekiama išsaugoti būtent Vidzgirio progimnaziją.
Baugina daugybė „jeigu“
Tėvų atstovo teiravomės, ar bendruomenę tenkintų tai, jog vis tik ji būtų perkelta į Vidzgirio progimnaziją, kai jos patalpos bus renovuotos, perkelta visa bendruomenė ir kad mokyklos vardas būtų išsaugotas progimnaziją pervadinant Sakalėlio vardu. „Yra labai daug „jeigu“, kuris ir gąsdina visus. Niekas su mumis nesileido į konstruktyvų dialogą. Tų „jeigu“ yra daugiau negu atsakymų“, – aiškiai bendruomenės nuogąstavimų priežastį įvardija tėvų atstovas ir pridūrė sutinkantis, jog pertvarka būtina, tačiau esą ji pradėta ne nuo to galo.
E. Bielskio įsitikinimu, mokinių ugdymosi rezultatams, gerai atmosferai vis tik pastatas reikšmės turi, mat per tiek metų mokyklos erdvės buvo ištobulintos, pritaikytos prie konkrečių vaikų poreikių: „Labai gerai pasakė vienas tėvelis: jeigu pastatai neturėtų jokios reikšmės, tai kai trėmė į Sibirą, kodėl priešinomės, jeigu į ten perkėlė visus kartu? Kodėl mes vistiek norim grįžti prie savo tos žemelės į Lietuvą?“
Prieštaravimų nebūtų
Pasak Sakalėlio pradinės mokyklos vadovės, bendruomenė vis dar netiki ir viliasi, kad dėl Sakalėlio valdžios nuomonė pasikeis.
„Mes puikias sąlygas turime ir čia. Mūsų bendruomenė labai stipri. Jeigu tikrai ten pagerėtų sąlygos, kas yra žadama, tai ištikrųjų kodėl gi ne? Bet visada geriau žvirblis saujoj, nei briedis miške. Norėtųsi, kad iškeltų į tikrai geresnes sąlygas. Manau, kad didesnių prieštaravimų nebūtų“, – tvirtino V. Vitunskaitė.
Ji patikino, kad miesto meras Nerijus Cesiulis svarstys galimybę išsaugoti mokyklos puoselėjamą etninės kultūros pakraipą ir tai teikia vilčių, kad ir progimnazijai būtų suteiktas Sakalėlio pavadinimas, juolab, kad šis vardas garsina Dzūkų kraštą.
Ugdymo kokybės pagerėjimu, persikėlus į kitos mokyklos patalpas, pati direktorė teigė netikinti, mat tai priklauso nuo vaiko, jį supančios aplinkos.
V. Vitunskaitė apgailestauja, kad perkėlus Sakalėlio bendruomenę į Vidzgirio progimnaziją, dalis tėvelių savo vaikus perrašys į kitą mokyklą ir neslepia, kad kai kuriems jų tai jau principo reikalas.
Nors viešai buvo skelbiama, kad „Sakalėlio“ vadovė būtų perkeliama vadovauti Vidzgirio mokyklai, šiandien ji nėra tikra, ar atėjus laikui, šis pažadas išties bus ištesėtas. Tačiau, pasak jos, jeigu taip įvyktų ir visi mokyklos darbuotojai pereitų dirbti į tą mokyklą, tai neabejoja, kad sugebėtų gera aura užkrėsti ir kitus. Tai yra labai stipri ir dėl kiekvieno vaiko motyvuota bendruomenė.
„Viskas yra įmanoma“
Į visus švietimo tinklo pertvarkos paliestų bendruomenių klausimus atsakyti šiandien sutiko Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė.
Alytaus miesto švietimo tinklo pertvarka įgauna pagreitį, tačiau pertvarkos paliestų švietimo įstaigų bendruomenės ir toliau bando kovoti ir užkirsti kelią pertvarkos įgyvendinimui. Kaip suprantate, kas labiausiai bendruomenes neramina, kad jos ir toliau taip priešinasi?
Bendruomenė, švietimiečiai supranta, kad švietimo tinklo pertvarka yra būtina. Kiekvienas pokytis sukelia nepatogumų. Ramu tik tiems, kurių ta pertvarka nepaliečia.
Pasigendama konkrečių argumentų, kodėl pertvarka palietė tas švietimo tinklo įstaigas, kuriose ugdymo rezultatai yra įvertinti šalies mastu ar, pavyzdžiui, įstaiga ir jos ugdymas pritaikytas negalią turintiems vaikams, o ne mažiausiai mokinių turinčias ar prasčiausius ugdymo rezultatus demonstruojančias mokyklas. Kaip galėtumėte paprastai tai paaiškinti bendruomenėms?
Dar 2018 metais politikai pertvarką bandė daryti kiek kitaip ir jos įgyvendinimui buvo numatytos kitos mokyklos. Tais pačiais metais Švietimo mokslo ir sporto ministerija siūlė atkreipti dėmesį būtent į pradinių mokyklų tinklą arba į tas mokyklas, kurios įsikūrusios ne tam skirtose patalpose. Kalbant apie Alytų, visose bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų poreikių vaikų ugdymas yra užtikrinamas ir jie turi sąlygas mokytis bendrosiose klasėse. Jose įrengti ir išoriniai pandusai, durys pritaikytos jiems patekti į vidų. Alytuje daugėja mokyklų, į kurias gali patekti ir fizinę negalią turintys mokiniai – šv. Benedikto gimnazija, „Drevinuko“ ir „Vilties“ darželiai-mokyklos. Šiuo metu pradinėse mokyklose nėra mokinių, kurie turi judėjimo negalią ir judėtų tik vežimėlyje.
Kalbant apie Vidzgirio progimnazijos reitingus, tai jie nėra svarbiausias dalykas ir jų mokymosi pasiekimai taip pat yra aukšti.
Tarybai pritarus švietimo tinklo pertvarkai, vėl pasigirsta priekaištų, esą ji yra per švelni ir reikėjo drastiškesnių sprendimų, kiti sako, kad ekonominiai tokių sprendimų argumentai liko nepagrįsti ir neaišku, kiek bus sutaupyta, o bendruomenės liko supriešintos. Ar sutinkate su tokiais priekaištais?
Kai pradėjo dirbti švietimo srities profesionalų sudaryta darbo grupė, tai jų pasiūlymai išties skyrėsi nuo dabartinės vykdomos pertvarkos. Tie pasiūlymai buvo drastiškesni – nugriauti Likiškėlių progimnaziją, statyti naują. Tad dabartinis planas yra nuosaikus. Tai sukelia bendruomenėse įtampų, bet tai yra normalu, tai demokratinis procesas. Laikas turbūt parodys, ar ta pertvarka yra pakankama, ar vis gi reikės imtis ir daugiau veiksmų.
Kalbant apie Sakalėlio pradinės mokyklos bendruomenę, ar jai nebūtų ramiau, jeigu būtų priimtas sprendimas mokyklą, į kurią iškeldinama bendruomenė, pervadinti Sakalėlio progimnazijos pavadinimu? Juk šios mokyklos vardas pradinukus rengiančių šalies mokyklų reitinge pagal olimpiadų rezultatus yra įrašytas pirmoje vietoje.
Jeigu tai yra didžiausias bendruomenės rūpestis, įtampos objektas, didžiausia siekiamybė, tai iš tikrųjų svarstytinas klausimas. Jeigu bendruomenei norėtųsi, kad tai būtų Sakalėlio progimnazija išlaikant autentiškumą ir etnokultūrą, tai žinoma, kad tai yra įmanoma.
Kaip manote, ar pakeista fizinė ugdymo įstaigos bendruomenės vieta gali turėti kokių nors neigiamų ar teigiamų pasekmių įstaigos ugdymo ar kitokių pasiekimų rezultatams?
Mes akcentuojame ugdymo kokybę, mokinius, mokytojus, bendruomenę, tėvus, sakome, kad ne sienos ugdo. Tačiau, kai tai paliečia pastatus, tada jie pasidaro labai aktualūs. 1997 metais iš Jotvingių gimnazijos buvo iškeltos pradinės klasės, nes mokinių skaičius buvo didelis, buvo mokomasi dviem pamainomis. Tuomet gyvenimas padiktavo, kad reikia padaryti būtent taip. Dabar vyksta atvirkštinis procesas – trūksta vietų darželinukams ir iš jų iškeliamos pradinės klasės. Nemanau, kad fizinės vietos pakeitimas būtų drastiškas pokytis rezultatų prasme.
Kada numatoma pradėti renovuoti Vidzgirio progimnazijos patalpas?
Apžiūrėjome mokyklos patalpas, jas įvertinome ir planuojama sporto salės grindų ir sienų, valgyklos grindų, penkių kabinetų rekonstrukcija. Taip pat reikalinga įrengti sanitarinį mazgą neįgaliesiems. Šiuo metu tikslinamos sąmatos ir viešųjų pirkimų planas. Darbai turėtų prasidėti birželio mėnesį. Kol visos šios patalpos nebus įrengtos tinkamai, tai vaikai iš kitų mokyklų nebus perkeliami.
Įgyvendinat švietimo tinklo reformą, sprendžiamas ir vietų Alytaus darželiuose trūkumo klausimas. Tik štai, jau nuo šių metų kovo mėnesio darželinukų tėvams teko susidurti ne tik su padidintomis kainomis už maistą, bet ir su daugybe kitų lengvatų ir galimybių jiems panaikinimu. Kodėl reikėjo tas lengvatas naikinti?
2019 metų liepos mėnesį taryba priėmė sprendimą įvesti fiksuotą darželių mokestį, kurio 50 procentų bus skiriama edukacinei aplinkai, o likusi dalis – aplinkos išlaikymui.
Dėl maitinimo kainų, turbūt akivaizdu, kad kaina nesikeitė nuo 2011 metų, o nuo 2015-ųjų įvedus eurą, per kelerius metus maisto produktų kainos pakilo ženkliai, tad didinti kainą už maitinimą darželiuose jau tikrai reikėjo.
Ankstyvajam darželinukų amžiui mėnesio mokestis didėja 17 eurų ir 20 centų, vyresniajam – beveik 19 eurų, o priešmokyklinukams – 14 eurų.
Pagrindinės, reikalingiausios lengvatos išliko. Jos taikomos vaikams iš šeimų, kurios gauna socialinės paramos skyriaus paskirtas pašalpas, vaikams, kurių šeimose taikoma atvejo vadyba, vaikams, kuriems nustatytas neįgalumas, kurių tėvai pateikė prašymus nelankyti priešmokyklinio ugdymo mokyklos vasaros mėnesiais, netgi fiksuotas mėnesinis mokestis mažinamas 50 procentų šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.
O dėl galimybės atsisakyti pusryčių ar vakarienės čia jau buhalteriniai niuansai.
