Istoriniai vingiai po vienu Alytaus bažnyčios stogu subūrė katalikus ir stačiatikius

Istoriniai vingiai po vienu Alytaus bažnyčios stogu subūrė katalikus ir stačiatikius 1
Marijos Stanulytės nuotraukos.

Ar žinojote, kad po vienu Alytaus šv. Kazimiero bažnyčios stogu meldžiasi ir katalikai, ir stačiatikiai? Kaip teigė šios bažnyčios klebonas kun. Rytis Baltrušaitis, stačiatikių mišios čia vyksta jau ne vieną dešimtmetį, o tam reikšmės turėjo ir šios bažnyčios istoriniai vingiai.

„Pirmiausia turėtume žvilgsnį mesti į istoriją, be kurios nebūtų ir šiandieninio stačiatikių mišių konteksto“, – teigė klebonas.

Pirmoji medinė Šv. Kazimiero bažnyčia Alytuje pastatyta 1670 metais, antroji – 1762-aisiais ir veikė iki pat 1804-ųjų, kol buvo uždaryta caro valdininkų.

Pasak istorinių šaltinių, formuojant Alytaus tvirtovės komunikacinę sistemą kairiojoje Nemuno pusėje, pietinėje miesto dalyje buvo pastatytos Artilerijos kareivinės, o 1891-aisiais – ir mūrinė įgulos cerkvė. Pokrovskajos titulo cerkvė buvo stačiakampio plano, bazilikinio tūrio, turėjo du bokštus, dengtus šėtriniais stogais: pagrindiniame fasade ir virš ikonostaso. Pirmojo pasaulinio karo metu cerkvė pritaikyta vokiečių kareivių reikmėms ir naudota kaip evangelikų liuteronų bažnyčia.

Tarpukariu buvusiose kareivinėse įsikūrus Birutės antrajam ulonų pulkui, cerkvė pertvarkyta į filijinę Šv. Kazimiero bažnyčią. 1939 m. perkėlus ulonų pulką į Tauragę, bažnyčia uždaryta. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia gan smarkiai nukentėjo. Po karo bažnyčios pastatas paverstas sandėliu, vėliau – netoliese įsikūrusios Alytaus mašinų gamyklos klubu.

1990 m. pastatas grąžintas tikintiesiems. 1991 m. sausio 3 d. pirmuoju Alytaus Šv. Kazimiero parapijos klebonu paskirtas kun. Juozas Gražulis. Jo rūpesčiu statyti šios parapijos namai, pradėta sovietmečiu suniokotos bažnyčios rekonstrukcija, suburta bendruomenė, įkurta bei pastatyta katalikiška mokykla (šiandien – Alytaus Šv. Benedikto gimnazija).

„Iš viso šio konteksto ir ateina aiškuma, kad ir anksčiau čia meldėsi stačiatikiai, kadais buvę šių pastatų šeimininkai. Katalikams susigrąžinus bažnyčią, Alytaus stačiatikiai kreipėsi dėl galimybės melstis čia ir aukoti stačiatikių mišias. Tai įvyko tikrai ne be vyskupijos žinios. Dabar Alytaus miesto bendruomenės stačiatikiai jau daugiau nei dvidešimt metų kartą per mėnesį šioje bažnyčioje aukoja šv. mišias, kurias laiko iš Druskininkų atvykstantis popas, atvažiuoja ir giesmininkai. Į mišias susirenka negausi bendruomenė, dažniausiai būna apie 20 žmonių. Šventos mišios vyksta apie tris valandas ir mes padedame joms pasiruošti, sunešioti suolus, sustumti kėdes“, – pasakojo klebonas.

Istoriniai vingiai po vienu Alytaus bažnyčios stogu subūrė katalikus ir stačiatikius 2

Pasak jo, pačioje bažnyčioje yra sudėti ir saugomi jų šventi daiktai, mišių priemonės. Į tą patalpą niekam neleidžiama įeiti. „Stačiatikiai prašo gerbti jų tradicijas ir ten neįleidžiami kiti žmonės“,  –  tikino klebonas R. Baltrušaitis.

Čia pat Alytaus stačiatikiai švenčia ir religines didžiąsias metų šventes – Kalėdas, Velykas, tačiau dažniausiai šv. mišios laikomos šeštadieniais, mat šventadieniais bažnyčioje per dieną aukojamos net trys ar keturios katalikų mišios.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.