2019-ieji Dzūkijoje: netrūko nei pokyčių, nei išbandymų

Netrukus peržengsime 2020-ųjų metų slenkstį ir Geltonąją Kiaulę pakeis Baltoji Žiurkė. Ką pastaroji su savimi atsineš – pamatysime, o ar daug šiemet prikiaulino ir ką padovanojo Dzūkijai Geltonoji Kiaulė?

2019-ieji Alytaus miestui buvo visokie. Pagal šalies savivaldybių indeksą miestas kilo, pagal gerovės – smuktelėjo žemyn. Nors taip ir nepaaiškėjo, kada bus praplatintas geležinkelio viadukas Naujojoje gatvėje, o kelias Alytus–Kaunas atsiras po dešimtmečio ar trijų, pasidžiaugti yra kuo: į miestą vienas po kito žengia magistro studijas siūlantys universitetai, įsirengęs net tris elektromobilių įkrovimo stoteles Alytus tapo dar žalesnis, o šioks toks statybų bruzdėjimas nuteikia optimistiškai.

Dzūkijosveidas.lt nuotr.

Bene įsimintiniausias įvykis šiemet buvo dešimt dienų trukęs gaisras Pramonės rajone. Apie Alytų išgirdo visi, o ir prisimins dar labai labai ilgai. Taip susitelkę ir vieningi alytiškiai seniai bebuvo, kaip pleškant tonoms padangų, o tūkstančius eurų aukojo ne tik su ugnimi kovojusiems ugniagesiams, bet ir pradegusiems mero kostiumams.

Alytaus miesto meras N. Cesiulis. Asmeninio archyvo nuotr.

Miestelėnų simpatijas 38-erių socialdemokratas Nerijus Cesiulis susižėrė dar kovo mėnesį, kai įveikęs devynis konkurentus laimėjo tiesioginius mero rinkimus ir stojo už Dzūkijos sostinės vairo. Tai jauniausias meras miesto istorijoje.

Į Alytaus istorijos puslapius neabejotinai pateks ir 2019 metų gegužės 31-oji. Šią dieną buvo pasirašytas turto perdavimo aktas, kuriuo „Litesko“ turtas kartu su biomasės kogeneracine jėgaine, gaminančia elektros energiją, po beveik dviejų dešimtmečių ir aibės teisinių ginčų sugrįžo į Alytaus miesto savivaldybės rankas.

Birželio viduryje alytiškiai šventė 438-ąjį miesto gimtadienį ir šventė iš širdies. Pradžioje kiek piktinęsi, kad „Vainiką soscinei“ teks pinti Dainų slėnyje, o ne Rotušės aikštėje, dešimtys tūkstančių žmonių Nemuno pakrantėje linksminosi tris dienas. Šiųmetė Alytaus miesto šventė buvo rekordinė ne tik renginių, bet ir apsilankiusiųjų joje skaičiumi.

Alytaus šventės akimirka. Alytaus teatro archyvo nuotr.

Ir jei pirmasis šių metų pusmetis buvo kupinas teigiamų emocijų Alytaus miestui, tai antrasis pažėrė nemenkų iššūkių.

Įsisiūbavus kalboms apie planus Pirmajame Alytuje, aerodromo teritorijoje, steigti Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), užvirė kova tarp miesto vadovų ir aviatorių. Vietos politikai pritarė jos galimybių studijos, kurioje potencialiausia vieta LEZ’ui nurodoma aerodromo teritorija, rengimui. Aviatoriai dėl jos stojo į kovą – pradėjo nuo peticijos; ir nors vietinės komisijos ji buvo atmesta, tačiau tai kompensavo palankūs dviejų teismų instancijų sprendimai.

Dar pavasarį kartu draugiškai perėmę šilumos ūkį iš „Litesko“, meras N. Cesiulis ir administracijos direktorius Rolandas Juonys rudenį tarpusavyje surėmė ietis dėl sklypų. Politinio pasitikėjimo pagrindu kartu dirbančių bendrapartiečių ginčas pasiekė net prokuratūrą.

O kuo 2019-ieji įsiminė Dzūkijoje?

Šie metai neabejotinai kitokie buvo Lazdijams. Kovą vykusiuose savivaldos rinkimuose lazdijiškiai pasakė „Ne“ ilgamečiam, tris kadencijas iš eilės – nuo 2007 metų, rajonui vadovavusiam Artūrui Margeliui. Seną politikos vilką triuškinančiu rezultatu įveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ausma Miškinienė.

Lazdijų rajono merė A. Miškinienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kitokie jie buvo ir Druskininkams. Nors meras jau po pirmojo rinkimų rato liko tas pats, tačiau būta įvykių kurorte, apie kuriuos kalbėjo visa Lietuva. Teismo neteisėtu statiniu pripažintas garsusis ir įvairiomis istorijomis apipintas vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ rugsėjį pradėtas ardyti, o spalį – nugriautas galutinai.

Jei Druskininkų kurortas įspūdingo pastato neteko, tai Birštonas tokiu pasirūpino. Liepą lankytojams atvertas 45 metrų aukščio, pačiu aukščiausiu Lietuvoje tituluojamas Birštono apžvalgos bokštas. Nuo statinio atsiveria gražiausios Prienų ir Birštono apylinkės bei įspūdingasis Nemuno slėnis, o įskaičiuojant ir Škėvonių gūbrį, užkopusieji į bokštą atsiduria 92 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Birštono apžvalgos bokštas. V. Pilkausko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *