Smurtą šeimoje patyrusios moterys krizių centro užnugaryje jaučiasi drąsiau

Alytaus miesto moterų krizių centro vadovė Irma Treinavičienė dalintis moterų teisių saugojimo patirtimi ir jos pasisemti vyksta ir į užsienį. 2019 metų projekto „Patirties pasidalijimas plečiant socialinius, ekonominius moterų teisių gebėjimus“ akimirkos Ozurgetyje (Gruzijoje)

Jau devynioliktus metus Alytaus mieste veikia moterų krizių centras, kuriame pagalbą dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, priklausomybių, prekybos žmonėmis ir kitų užklupusių problemų suranda ne tik moterys, bet ir vyrai. Pasak centro vadovės Irmos Treinavičienės, minėtų problemų mastas nė trupučio nemažėja, tačiau auga visuomenės supratimas apie tai ir žmonės pradeda nebijoti kalbėti apie savo blogąsias patirtis.

Veikia platus pagalbos spektras

„Vis dar tenka išgirsti požiūrį, kad toks specializuotos pagalbos centras nėra reikalingas, tačiau praktika rodo visai ką kita. Mes turime pakankamai platų pagalbos teikimo spektrą ir į mus pagalbos kreipiasi ne tik moterys, bet ir vyrai“, – sakė I. Treinavičianė.

Alytaus miesto moterų krizių centre teikiama psichologinė, psichoterapinė, teisinė, konsultacinė pagalba. Ji gali būti teikiama ir telefonu. Čia organizuojami ir įvairūs mokymai, vyksta prevencinės, projektinės veiklos. Pagalba teikiama ne tik Alytaus miesto gyventojams, bet ir apima visą apskritį, išskyrus Birštoną ir Prienus.

Pasiteiravus, ar daug klientų sulaukia ši įstaiga, jos vadovė teigė, kad šis rodiklis neatspindi tikrojo patiriamų problemų masto, mat policija praneša ne apie visus atvejus. Dažniausiai yra žinomi tik tie atvejai, kuriems yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Pagrindinė centro specializacija yra smurtas artimoje aplinkoje ir darbas su aukomis, tačiau centre pastaraisiais metais atsigręžiama ir į kitas problemas – prekybą žmonėmis. Kuriama ir prekybą patyrusių žmonių asociacija.

„Tai pakankamai opi problema, ypač darbinis išnaudojimas, kai nesumokamas darbo užmokestis arba darbas nežmoniškomis, vergovės sąlygomis. Netrukus turėsime galimybę padėti ir į Lietuvą atvežtiems dirbti kitataučiams, kurie susiduria su minėtomis problemomis“, – pasakojo centro vadovė.

Esant poreikiui, Alytaus miesto moterų krizių centras teikia pagalbą ir dėl apgyvendinimo paslaugų. Bendradarbiauja su Socialinės paramos skyriumi, Nakvynės namais, Savarankiško gyvenimo namais, Šeimos krizių centru bei Socialinių paslaugų centru.

Drąsiau kreipiasi pagalbos

Reikėtų paminėti, kad smurtas apima kelias rūšis – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį ir net internetinį smurtą. Pastarasis yra naujausia šių laikų forma. Pasak I. Treinavičienės, sunkiausias ir ilgalaikes pasekmes tikriausiai palieka sisteminis psichologinis smurtas ir seksualinė prievarta.

„Deja, bet dažniausiai smurtą šeimoje naudoja vyrai, ir dažniausia jis pasireiškia fizine forma. Deja, yra atvejų, kai to griebiasi ir moterys. Tačiau džiugina tai, kad moterys stiprėja ir drąsiau kreipiasi pagalbos, kalba apie patirtą smurtą. Be to, visuomenė jau lengviau atpažįsta įvairias smurto formas“, – tikino vadovė.

Smurtas – ir įtakingų asmenų šeimose

Kaip vieną pagrindinių smurto artimoje aplinkoje priežasčių ji įvardijo alkoholį, kuris būna dažniausias tokių atvejų palydovas. Taip pat vadovė paneigė mitą, kad smurtas – išskirtinai socialinės rizikos šeimų problema. Deja, jis klesti ir iš pažiūros labai tvarkingose, net ir pasiturinčiose ar net ir įtakingų, aukštas pareigas užimančių asmenų šeimose. „Skirtumas yra tik tas, kad socialinės rizikos šeimose kilusį smurtą lengviausia išviešinti, o aukštą padėtį visuomenėje užimančių asmenų šeimose dažniausiai apie tai bandoma nuslėpti, užglaistyti. Galiausiai ir tokie smurtautojai po įvykio geba elgtis labiau apgalvotai. Gal tai ir retesni atvejai, negaliu to tvirtinti, tačiau dažniausiai jiems išaiškėjus, pasirodo, kad būna žiauresni nei socialinės rizikos šeimose“, – kalbėjo I. Treinavičienė.

Alytaus miesto moterų krizių centro vadovė I. Treinavičienė

Sunkiausiai sprendžiami atvejai, pasak jos, susiję su psichiniais sutrikimais, pavyzdžiui – paranojinis pavydas.

Statistika nedžiugina

Smurto artimoje aplinkoje statistika išties nedžiugina. Per 2018 metus iš viso į krizių centrą kreipėsi daugiau kaip 1800 asmenų, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje ir pagalbos kreipėsi pirmą kartą. Iš jų savarankiškai pagalbos kreipėsi 45, daugiau kaip pusšimtis nepilnamečių vaikų patyrė smurtą arba jį stebėjo savo artimoje aplinkoje. Tačiau didžiausią pyrago dalį sudaro atvejai, apie kuriuos praneša policija. Tokių pernai buvo virš 1300 atvejų.

Nors šie kalendoriniai metai dar nesibaigę, tačiau jau pagal dabar turimus duomenis, asmenų, kurie patyrė smurtą artimoje aplinkoje ir pagalbos kreipėsi pirmą kartą, šiemet buvo maždaug 400 atvejų mažiau.

Per 2018 metus pakartotinai smurto artimoje aplinkoje aukų buvo daugiau kaip pusšimtis, iš jų tik mažoji dalis pagalbos kreipėsi patys, o apie didžiąją dalį jų pranešė policija.

Per šiuos metus pakartotinai nuo smurto nukentėję užregistruoti vos 28 asmenys.

Pagal apskrities regionus, kuriuose registruoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, labiausiai išsiskiria Alytaus miestas. Tokių atvejų čia registruota beveik pusšimtis. Antroje vietoje – Alytaus rajonas (virš 300 atvejų), o mažiausiai jų registruota Druskininkų savivaldybėje (164 atvejai) ir nežymiai atsilieka Lazdijų rajonas (168 atvejai). Panašios tendencijos išlieka ir šiemet.

Kalbant apie smurto artimoje aplinkoje atvejus šalies mastu, tai pagal Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktus duomenis, per 2018 metus įtariamų smurtautojų Lietuvoje registruota daugiau kaip pusšešto tūkstančio. Iš jų smurtautojos moterys sudaro 10 procentų. Nuo smurto nukentėjusių asmenų tais pačiais metais buvo daugiau kaip 10 tūkstančių. Iš jų smurto aukos moterys sudaro 78 procentus, o likusią dalį – vyrai. Nukentėjusių nuo smurto vaikų iš viso buvo daugiau kaip 1,2 tūks., o pagal lytį skaičiai pasiskirstę daugmaž vienodai. Dažniausiai smurtą patiria moterys nuo sutuoktinių. Fizinis smurtas – dažniausiai pasitaikanti smurto forma, antroje vietoje – psichologinis smurtas.

Paralelė – tarp vaidmenų suvokimo ir smurto

I. Treinavičienė pabrėžė, kad visuomenėje vis dar gaji su smurtu susijusi problema – baimė apie patirtas problemas, nes visuomenė nelinkusi patikėti auka ir ją pasmerkia. „Kai vykdėme apklausą apie vyrų ir moterų vaidmenis ir elgesio modelius, tai dauguma pasisakė, kad vyrai neverkia, turi būti fiziškai stiprūs, gebėti apginti, turi būti atsakingas už finansus, o moterys turi nusileisti, patylėti ir pamiršti savo socialinį gyvenimą už šeimos ribų. Tokie visuomenės suformuoti vyro ir moters standartai turi reikšmės ir elgesiui konfliktinėse situacijose, kuriose ir gimsta smurto atvejai“, – teigė vadovė.

Pagalbos į Alytaus miesto moterų krizių centrą galima kreiptis adresu -Topolių g. 10-18, Alytus, telefonais (8-315) 71170, 8 645 45287 arba elektroniniu paštu – ammkc@aktv.lt.
Straipsnis finansuojamas iš Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo Specializuotos pagalbos centrų 2019 metų projekto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *