Padangų tvarkymas tampa prakeiksmu ne tik Alytui

Padangų tvarkymas tampa prakeiksmu ne tik Alytui 1

Padangų tvarkymas niekada nebuvo sklandus procesas, tačiau po Alytaus gaisro problemos tapo dar aštresnės. Atliekų surinkimo aikštelėse kaupiasi vis didesni padangų kiekiai, o gamintojai importuotojai ignoruoja įstatymu jiems deleguotą prievolę finansuoti šių padangų tvarkymą.

Su tokiomis problemomis susiduria kone visi aikšteles eksploatuojantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bet aštriausiai jas pajuto Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) – po gaisro padangų surinkimas iš regiono aikštelių buvo sustabdytas be jokio perspėjimo ir iki šiol faktiškai neatnaujintas.

„Beveik visos didelių atliekų surinkimo aikštelės yra perpildytos – jose sukaupti maksimalūs leistini padangų kiekiai, o gamintojai importuotojai nevykdo jokių užsakymų, teisės aktuose bei sutartyse numatytų įsipareigojimų, neišveža padangų ir mes esame priversti riboti jų priėmimą į aikšteles bei ieškoti būdų, kaip tvarkyti jau surinktas padangas, nors tai turėtų būti visai ne mūsų galvos skausmas”, – sako ARATC direktorius Algirdas Reipas.

Jį labai neramina, kad aikštelėse jau surinktų padangų tvarkymo nefinansuojantys gamintojai importuotojai visiškai ignoravo ARATC kvietimą pasirašyti sutartis kitiems metams.

Teisės aktai numato, kad nuo kitų metų pradžios gamintojai ir importuotojai privalės surinkti padangas iš didelių gabaritų atliekų aikštelių ir iš dalies šias aikšteles finansuoti. Tačiau dėl tokių teisinių pokyčių regioniniai atliekų tvarkymo centrai optimizmu netrykšta.

„Kitų metų pradžia jau čia pat, o į mūsų siūlymą pasirašyti sutartis neatsiliepė nė vienas gamintojų importuotojų atstovas. Be jokių motyvų. Akivaizdu, kad bendradarbiavimui su RATC‘ais, daliniam aikštelių finansavimui jie nenusiteikę ir jokių įstatymu numatytų prievolių vykdyti neketina“, – įsitikinęs ARATC vadovas, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų prezidentas A. Reipas.

Matydamas tokią situaciją ARATC kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas, kad įmonei tiesiogiai būtų finansuojama už padangų tvarkymą iš valstybės surenkamo Aplinkos taršos mokesčio. Gamintojams importuotojams nevykdant įstatymu numatytos prievolės finansuoti padangų tvarkymą ARATC neatmeta galimybės šias atliekas tvarkyti savo lėšomis, o paskui pateikti sąskaitas ministerijai.

„Valstybė, įvedusi Aplinkos taršos mokestį, pasakė gyventojams, kad pirkdami padangas jie sumokėjo ir už jų tvarkymą, o paskui žmones su tomis padangomis palieka ant ledo”, – sako A. Reipas.

Jo įsitikinimu, jei valstybė nesugeba užtikrinti įstatymo vykdymo kontrolės, ji privalo finansuoti aikštelėse surinktų padangų sutvarkymą, o ne užkrauti šią naštą gyventojams.

Priversti gamintojus importuotojus vykdyti įstatymu jiems numatytus įpareigojimus ir finansuoti padangų tvarkymą, nėra jokių realių svertų – jie visus metus gali nieko netvarkyti, nieko nefinansuoti ir neprarasti licencijos. O padangų atliekų tvarkymo kaštai nugula ant RATC‘ų pečių ir stumia juos į nuostolius.

Alytaus regione veikia 19 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Padangos sudaro apie 10 proc. jose surenkamų atliekų kiekio.

Įmonės surinkti duomenys rodo, kad atliekų aikštelėse surenkama 90 proc. regione susidarančių padangų kiekio. Vadinasi, gamintojai importuotojai Alytaus regione padangų faktiškai nesurenka ir jų tvarkymo nefinansuoja, tad ARATC tenka padengti ne tik padangų surinkimo aikštelėse kaštus, bet ir jų sutvarkymo išlaidas. O tai atsieina apie 100 tūkst. eurų per metus.

Aikštelėse padangos iš gyventojų turi būti priimamos nemokamai, nors teisės aktai numato, kad apmokestinti gaminiai yra gamintojų, o ne savivaldybių atsakomybės dalis ir savivaldybės iš vietinės rinkliavos negali finansuoti apmokestintų gaminių tvarkymo.

Savivaldybės negali, valstybė, nustačiusi Aplinkos taršos mokestį, už padangų tvarkymą nemoka, gamintojai importuotojai nedaro, kas jiems priklauso ir regioniniams centrams tenka prievolė ne tik vieniems išlaikyti aikšteles, nemokamai priimti į jas padangas, bet galiausiai patiems ieškoti būdų ir lėšų joms sutvarkyti.

„Tai – ne vienintelis atvejis, kai regioniniams atliekų tvarkymo centrams užkraunama atsakomybė, neduodant finansavimo. O tai reiškia, kad finansinę naštą valstybė permeta ant žmonių pečių. Tai – negražu ir neteisinga. Tad reikalausime, kad ministerija finansuotų tai, ko, ignoruodami savo prievoles, nefinansuoja gamintojai importuotojai“, – sako ARATC direktorius A. Reipas.

Apie UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra didžiausia atliekas tvarkanti įmonė Alytaus regione, įsteigta 7 šio regiono savivaldybių – Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonų. Bendrovė organizuoja regioninę atliekų tvarkymo sistemą, eksploatuoja atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, vykdo visuomenės informavimo ir švietimo programą apie atliekų tvarkymą. Bendrovė yra įdiegusi aplinkosaugos valdymo standartą ISO 14001 ir Alytaus regiono bendruomenei užtikrina saugų aplinkai ir gyventojų sveikatai komunalinių atliekų tvarkymą. Viešųjų pirkimų būdu parinkus komunalinių atliekų surinkėjus ir įvedus visuotinę rinkliavą, Alytaus regione yra užtikrintas viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumas, kokybė ir prieinamumas.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.