Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – vienas pirmųjų iš visų apskričių, kur, vos pradėjus įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką, buvo pilnai sukomplektuota mobili komanda, šeimoms padedanti susigrąžinti iš jų atimtus vaikus. Šiandien yra apskričių, kurių mobiliose komandose trūksta specialistų.
Liepą jau bus metai, kai šios komandos specialistai teikia pagalbą krizines situacijas išgyvenančioms šeimoms. Kokia jų patirtis ir ar ši naujovė pasiteisino? Su kokiomis kebliausiomis situacijomis susiduria ir ar tikrai visiems galima padėti? Apie visa tai – iš pirmų mobilios komandos specialistų lūpų.
Mato savo darbų prasmę
Nuo praėjusių metų liepos įkurta Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda – tarsi vienas tvirtas kumštis. Čia dirba trys specialistai – psichologė Romalda Stasionienė, priklausomybių specialistas Virginijus Tamulionis ir socialinė darbuotoja Ilona Kislienė.
Pasak specialistų, dažniausiai iš klientų sulaukia nuostabos, kad pas juos atvažiavo tarnyba, kuri siekia jiems padėti, o ne bausti, teisti, smerkti. Mobilią komandą daug kas painioja su budinčiais vaiko teisių specialistais, kurie, gavę pranešimus iš policijos, reaguoja į juos net ir naktimis ar savaitgaliais, vyksta pas vaikus auginančias šeimas, kur galimai pažeidžiamos vaiko teisės. Tuo atveju, jeigu yra kilusi grėsmė vaiko sveikatai ar gerovei, suranda vaikui saugią aplinką.
Šios komandos specialistų darbas prasideda po vaiko paėmimo iš šeimos ir trunka 14 kalendorinių dienų. Jie teikia intensyvią pagalbą šeimai, siekiant koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui.
„Mūsų darbas – padėti šeimai suprasti jų pačių problemas, pasiūlyti tolimesnę pagalbą, ieškoti sprendimo būdų, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą. Trūkumas – bendravimas su šeima trunka labai trumpai – vos 14 kalendorinių dienų, tad pasiekti žymesnių teigiamų rezultatų būna sudėtinga. Nutinka ir taip, kad šeima spėja prisirišti prie mūsų kaip specialistų, atsiveria mums, o jau darbas su ja baigiasi. Manau, būtų tikslinga šį laikotarpį pratęsti, juolab, kad yra besiteiraujančiųjų apie tolesnį bendradarbiavimą su mumis“, – kalbėjo V. Tamulionis.
Beje, jau nuo kitų metų šioje sistemoje laukia pokyčiai – mobili komanda su šeima dirbs 30 dienų.
Specialistai pabrėžė, kad darbas šeimų namuose, o ne institucijoje yra labai reikšmingas ir esminis pokytis. Šeimos savo namuose labiau atsiveria, bendrauja, elgiasi ir jaučiasi laisviau.
„Mūsų apsilankymas šeimoje krizės metu, manau, yra labai svarbus palaikymas, nes šeima būna pasimetusi. Aš džiaugiuosi, kad mes esame ir padedame žmonėms. Mes matome prasmę savo darbe“, – kalbėjo I. Kislienė.
Prioritetas – ne vaikai
Nuo praėjusių metų liepos 1 dienos iki balandžio mėnesio imtinai mobilios komandos specialistai prašymų teikti pagalbą šeimoms apskrityje sulaukė beveik pusšimčio. Per minėtą laiką specialistai turėjo beveik pusantro šimto susitikimų su šeimomis. Deja, šešios šeimos iš viso atsisakė mobilios komandos teikiamos pagalbos. Specialistai pabrėžė, kad šeimos turi teisę atsisakyti, jokios prievartos nėra, tačiau tai gali reikšti, kad vaikams sugrįžti į šeimą bus sudėtingiau.
Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių šeimos dažniausiai atsisako pagalbos, I. Kislienė teigė, kad dažniausiai būna prioritetas teikiamas ne vaikams: „Turėjome atvejį, kai motina kažkur klajojo ir į namus negrįžo keletą mėnesių, dar kiti tėvai tiesiog neturi tinkamų gyvenimo sąlygų ir nenori ieškoti galimybių, praktikoje turėjome ir tokią moterį, kuriai jos gyvenimo būdas ir potraukis vyrams buvo svarbesnis, todėl ji tiesiog atsisakė savo vaikų“.
Specialistai džiaugėsi ir sėkmingais atvejais. Nuo praėjusių metų vaikai buvo sugrąžinti keturiolikai šeimų, tačiau, pasak specialistų, sunku sudėlioti sėkmės svertus, mat niekada negali žinoti, kiek ta sėkmė bus ilgalaikė. Nuo vaiko teisių sistemos apsaugos reformos pradžios iki dabar buvo trys šeimos, kurios atkrito ir iš jų vaikai vėl buvo atimti.
Didžioji problema – alkoholis ir smurtas
Tad ką veikia į šeimą atvažiavusi mobili komanda? V. Tamulionis paaiškino, kad pirmoji jų užduotis – susipažinti su šeima ir jos situacija, gyvenimo sąlygomis. Vyksta bendravimas, atviri pokalbiai su kiekvienu šeimos nariu. Jeigu šeimoje kyla problemų dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams, azartiniams lošimams, lytinių partnerių kaitai, tada didžioji atsakomybė atitenka priklausomybių specialistui.
Tiesa, daugiau kaip 90 procentų atvejų šeimose problemų sukelia būtent priklausomybė alkoholiui, šalia to beveik visuomet būna ir smurtas. Kai šeimoje yra bet kokio tipo smurto, prievartos, psichologinių problemų, konsultacijas teikia psichologas. Socialinis darbuotojas šeimai padeda įveikti socialinių įgūdžių trūkumo problemas, bendradarbiauja su atvejo vadybininkais, padeda sudaryti pagalbos šeimai planą.
„Mes niekada neteisiame, nekaltiname šeimos, nepamokslaujame, o stengiamės juos suprasti, išklausyti, padėti. Tai svarbus psichologinis momentas, jeigu nori, kad šeima atsivertų ir imtų pasitikėti mumis, nežiūrėtų kaip į priešus. Tiesa, per maždaug pora valandų trunkantį vieną vizitą progą subtiliai pasakyti, ką mes matome negero, tikrai atrandame“, – teigė psichologė.
Apie mitus ir geras šeimas
„Deja, yra atvejų, kai mes šeimos problemą pastebime akivaizdžiai, tačiau patys šeimos nariai to nepripažįsta ir tiesiog nesuvokia, jog tai problema. Tikrai esame susidūrę su beviltiškais atvejais, tačiau svarbu vistiek nenuleisti rankų“, – pasakojo V. Tamulionis.
Pasiteiravus apie beviltiškiausią iki šiol mobilios komandos specialistams pasitaikiusį atvejį, jie prisiminė neseną įvykį, kai teko lankytis šeimoje, kurios visi nariai turi proto negalią.
„Sunku yra, kai kalbiesi su šeimos nariais, tačiau matai, kad jie gyvena savame pasaulėlyje ir tavęs visiškai nesupranta. Nors lauke kepina 30 laipsnių karštis, kūdikis aprengtas žieminiais drabužiais“, – pasakojo V. Tamulionis.
R. Stasionienės nuomone, tokiems žmonėms, auginant vaikus, būtina ypatinga pagalba, kurią turėtų teikti savivaldybė.
Mobilios komandos klientais tampa ir iki tol į vaiko teisių specialistų akiratį nepakliuvusios šeimos, kurių maitintojai turi darbus, užima atsakingas aukštas pareigas, iš pirmo žvilgsnio atrodo pavyzdingi žmonės. Dažniausi tokiose šeimose pasitaikantys scenarijai – smurtas prieš vaikus.
Specialistai paneigė mitą, esą kaimiškose teritorijose žmonės girtuokliauja dažniau. Anaiptol, mieste tokių atvejų irgi apstu, mat alkoholio prieinamumas yra geresnis, be to, problemos su paaugliais mieste yra žymiai didesnės, nes čia yra daugiau pagundų. Kaimuose tik gyvenimo sąlygos prastesnės.
Kaip išsivaduoti iš purvo?
Mobilios komandos specialistų, kaip ir kitų jų kolegų darbe – labai daug tamsių spalvų ir neigiamų emocijų, purvo, mat nuolat susiduriama su šeimų problemomis, krizinėmis situacijomis. Paklausti, kaip jie išsivaduoja nuo psichologiškai ir emociškai sunkių minčių ir jausmų, visi trys pasakojo skirtingus būdus.
„Kartą Užgavėnių šventėje prie manęs pribėgo vaikas, su kuriuo man teko dirbti prieš keletą metų, apsikabino ir paklausė: „Teta Ilona, ar dar prisimenate mane?“. Čia ir yra mano sielos atgaiva, kai mane prisimena kaip vaikui pagelbėjusį, gero linkintį žmogų. Dar turiu du augintinius – šuniukus. Taip pat džiaugiuosi anūko draugija. Anksčiau nemokėdavau atsiriboti, tačiau dabar jau išmokau“, – pasakojo I. Kislienė.
„O man patinka važiuoti į sodybą ir dirbti sodo, lauko darbus. Stengiuosi negalvoti ir apie savo darbą jokiais būdais nekalbėti su šeimos nariais“, – teigė V. Tamulionis.
Psichologė sakė, kad svarbu mokėti pažiūrėti į savo darbą ir per kitokią prizmę – gebėti įžvelgti galimybes ir pozityvius dalykus: „Labai svarbu suvokti galimybių ribas ir nenorėti daugiau negu nori pati šeima. Kai nori daugiau negu nori jie patys, tada gali greitai perdegti, nusivilti. O aš praktikuoju meditaciją – dėmesingo įsisąmoninimo, minčių paleidimo, streso valdymo metodikas. Tokiais patarimais kartais dalijuosi ir su savo klientais. Deja, bet žmoguje labiau vyrauja neigiamos mintys. Be to, mes esame komanda, todėl dažnai išsikalbame tarpusavyje, o tai vienas geriausių vaistų“.
Visi trys specialistai tvirtino, kad jie dirba visuomet kartu ir jų darbai yra glaudžiai susiję, o per tuos beveik vienerius metus vienas kitą išmoko suprasti iš žvilgsnių, išgirsti iš pusės pasakyto žodžio.