Lietuvos laisvosios rinkos institutas aštuntąjį kartą sudarė savivaldybių reitingą – Lietuvos savivaldybių indeksą, kuris leidžia gyventojams, vietos politikams pasilyginti su kitomis panašaus dydžio savivaldybėmis, pasekti gerais pavyzdžiais, atsisakyti prastų praktikų.
Sudarant Lietuvos savivaldybių indeksą vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, savivaldybės valdymas. Taigi, kokiose šio indekso pozicijose šiemet atsidūrė Dzūkijos regiono savivaldybės?
Alytus – šeštas iš šešių
Alytaus miesto savivaldybei nepavyko pakilti iš šeštos vietos didžiųjų savivaldybių indekse. Geriausiai ji įvertinta „Komunalinio ūkio“ ir „Transporto“ srityse, prasčiausiai – „Švietimo“, „Investicijų ir plėtros“, „Mokesčių“, „Turto valdymo“ ir „Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityse.
„Transporto“ sritis įvertinta puikiai, nes 2017 metais savivaldybė visiems maršrutams skelbė viešus konkursus, visus maršrutus aptarnavo privatus sektorius. Pastarasis dalyvavo ir centralizuotos šilumos gamyboje, buitinių atliekų surinkime, todėl puikūs ir „Komunalinio ūkio“ rodikliai. Be to, Alytus – vienintelis miestas, kuriame šilumos kaina per dvejus metus vienam gyventojui sumažėjo net 21,6 procento.
Nors savivaldybė prieš kitas pirmavo laiku išnagrinėtų gyventojų prašymų skaičiumi, tačiau užimtų pareigybių skaičius administracijoje, vertinant tūkstančiui gyventojų, buvo pats didžiausias. Be to, Dzūkijos sostinėje taikytas aukštesnis už vidutinį žemės mokesčio tarifas, sudėtinga čia buvo ir su investicijomis: jų kiekis buvo mažesnis už vidutinį, mažiau nei vidutiniškai buvo ir tiesioginių užsienio investicijų.
Prasčiausi Alytaus vertinimai – „Švietimo“ srityje, nes moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas buvo žemesnis už vidutinį, be to, vienam moksleiviui teko daugiausiai mokyklų ploto, kas lėmė didesnes mokyklų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.
Alytaus rajono savivaldybė smuktelėjo žemyn
Alytaus rajono savivaldybės rezultatai per metus kiek suprastėjo. Praeitais metais savivaldybė buvo 18-20 vietose, šiais – 27-30 vietas mažųjų savivaldybių indekse ji dalijasi su Elektrėnų ir Kaišiadorių rajonų bei Kalvarijos savivaldybėmis. Savivaldybės „Transporto“ sritis gavo maksimalų balą, geriau nei vidutiniškai įvertintos „Biudžeto“, „Turto valdymo“, „Administracijos“ sritys. Prasčiau įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Švietimo“ bei „Mokesčių“ sritys.
Aukštas balas „Transporto“ sričiai skirtas dėl to, kad savivaldybėje veikė privatus sektorius, visi konkursai buvo paskelbti viešai, neveikė savivaldybei priklausanti įmonė. „Administracijos“ sritis įvertinta gerai, nes beveik visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius tenkantis tūkstančiui gyventojų buvo mažesnis nei vidutinis.
Nors Alytaus rajono savivaldybės investiciniai rodikliai buvo geresni nei vidurkis, tačiau, anot indekso autorių, padėtis čia labai prieštaringa – praeitais metais veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų daugėjo, tačiau išduotų ir pratęstų verslo liudijimų skaičius sumažėjo. Išduotų statybos leidimų skaičius taip pat sumažėjo, bet paaugo tiesioginių užsienio investicijų kiekis.
Pažymėtina tai, kad Alytaus rajono savivaldybė ypač gerai tvarkėsi su skola – 2016-2017 metų laikotarpiu ji sumažėjo daugiau nei vidutiniškai. Be kita ko, savivaldybė gerai tvarkėsi ne tik su finansais, bet ir su nenaudojamu turtu – jo turėjo žymiai mažiau.
Druskininkai žengia koja kojon su Palanga
Druskininkų savivaldybė 2018 metų mažųjų savivaldybių indekse 3-4 vietas dalijasi su Palangos miesto savivaldybe. Savivaldybės rezultatai pagerėjo – praeitų metų indekse ji užėmė 4-5 vietas. Šiais metais maksimalų balą
savivaldybei uždirbo „Transporto“ sritis. Kitos labai gerai įvertintos sritys – „Komunalinis ūkis“, „Administracija“, „Švietimas“. Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Investicijos ir plėtra“, „Biudžetas“, prasčiau – „Mokesčiai“ ir„Turto valdymas“.
Aukštą Druskininkų vertinimą iš dalies lėmė tai, jog 2017 metais „Transporto“ ir „Komunalinio ūkio“ srityse veikė privatus sektorius, be to, sumažėjusi šilumos kaina buvo mažesnė už vidutinę Lietuvoje. „Švietimo“ srities balą gerino aukščiausi šalyje moksleivių rezultatai, efektyvus mokyklų infrastruktūros valdymas.
Vis dėlto keli rodikliai Druskininkuose buvo prastesni nei daugumoje savivaldybių. Pavyzdžiui, praeitais metais NVO skiriamų savivaldybės išlaidų dalis socialinėms paslaugoms buvo mažesnė nei vidurkis, o būsto šildymo kompensacijos gavėjų buvo daugiau nei vidutiniškai. „Mokesčių“ srities rodikliai išliko vieni prasčiausių, nes verslo liudijimų kainos kurorte buvo vienos aukščiausių.
Varėna – keliais laipteliais į viršų
Varėnos rajono savivaldybė šiemet pakilo iš 37-43 į 32-34 vietas mažųjų savivaldybių indekse ir jomis dalijasi su Švenčionių rajono bei Šalčininkų savivaldybėmis. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, Varėnoje gerai įvertintos „Komunalinių paslaugų“, „Mokesčių“, „Biudžeto“ ir „Administracijos“ sritys.
„Mokesčių“ srityje gerai įvertintas mažesnis nei vidutinis mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą, mažesnė verslo liudijimų kaina. Kaip ir praėjusiais metais, „Komunalinių paslaugų“ srityje savivaldybėje išsiskiria kainų rodikliai – sumažėjo šilumos kaina, vandens kaina išliko viena mažiausių šalyje, teigiamai įvertinta, kad atliekų surinkime veikė privati įmonė.
Vis dėlto švietimo rodikliai Varėnoje nėra puikūs. Valstybinių brandos egzaminų rezultatyvumas pernai buvo mažesnis už vidutinį, o vienam mokiniui teko palyginti daug ploto. Socialiniai rodikliai taip pat išliko prastoki – socialinės pašalpos gavėjų dalis viršijo vidurkį, nedarbo lygis taip pat išliko didesnis. Prastesniam „Transporto“ srities vertinimui įtaką turėjo tai, kad nei vienam maršrutui nebuvo skelbti viešieji pirkimai, nei vieno jų neaptarnavo privatus sektorius.
Lazdijai – bedarbystės gniaužtuose
Lazdijų rajono savivaldybė šiais metais pademonstravo geresnius rezultatus lyginant su ankstesniais metais. Šiemet 34-40 vietas mažųjų savivaldybių indekse ji pasidalijo su Šakių, Jonavos, Raseinių, Akmenės rajonų ir Visagino savivaldybėmis. 2017 metų indekse Lazdijai buvo 37-43 vietose.
„Transporto“ sritis savivaldybėje įvertinta maksimaliu balu. Taip pat gerai įvertintos „Biudžeto“, „Turto valdymo“ ir „Administracijos“ sritys, tačiau „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“ bei „Mokesčių“ sričių įvertinimai prastesni už vidutinius.
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet „Transporto“ sritis puikiai įvertinta dėl to, kad 2017-aisiais viešojo transporto paslaugų teikimui buvo sudarytos sąlygos konkurencijai – visiems maršrutams skelbti viešieji konkursai, visus juos aptarnavo privatus sektorius. Gerai įvertinta „Turto valdymo“ sritis, nes savivaldybei priklausė mažiau nei vidutiniškai pastatų ir patalpų, ji turėjo nedaug nenaudojamo turto.
Žemesnį balą „Investicijų ir plėtros“ srityje lėmė palyginti prasti investiciniai, verslo aktyvumo rodikliai. Blogai įvertinta tai, kad Lazdijų rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioms pernai nepavyko pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.
Menkas ekonomikos aktyvumas turėjo įtakos palyginti prastiems socialiniams rodikliams – 2017 metais Lazdijų rajono savivaldybėje nedarbo lygis buvo vienas aukščiausių šalyje, ilgalaikių bedarbių dalis buvo didžiausia, socialinės pašalpos gavėjų dalis buvo didesnė už vidurkį.
Birštone – per pilni kabinetai
Birštono savivaldybė šiemet išlaikė tas pačias pozicija kaip ir pernai – dalijasi 14-17 vietas mažųjų savivaldybių indekse su Kretingos ir Plungės rajonų bei Rietavo savivaldybėmis. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Švietimo“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“ ir „Mokesčių“ sritys. Prasčiau įvertinti savivaldybės vidinių procesų rodikliai „Biudžeto“, „Administracijos“ ir „Turto valdymo“ srityse.
Daugiausia balų įvertinta „Komunalinio ūkio“ sritis, nes savivaldybėje buitines atliekas tvarkė ir daugiabučius administravo privatus sektorius. „Investicijų ir plėtros“ srityje vienam gyventojui tenkantis materialinių investicijų kiekis buvo didesnis už vidurkį, tačiau nerimą kelia tai, kad per metus žymiai sumažėjo investicijų.
Socialiniai rodikliai savivaldybėje buvo neblogi – palyginti mažai gyventojų gavo socialinę pašalpą, sumažėjo bedarbių, didelę dalį socialinių paslaugų savivaldybė pirko iš nevyriausybinių organizacijų.
Kaip ir praėjusiais metais, „Administracijos“ srityje savivaldybei skirta mažai balų – 2017 metais savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių skaičius tūkstančiui gyventojų buvo vienas didžiausių Lietuvoje. Nors savivaldybė neturėjo nenaudojamo turto, tačiau „Turto valdymo“ srityje aukštesnių rezultatų pasiekti neleido palyginti didelis savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų plotas.
Parengta pagal Laisvosios rinkos instituto informaciją