Prieš keletą dienų sovietinio kario skulptūra iš Alytaus rajono iškeliavo į šalia Druskininkų esantį Grūto parką, netrukus ji bus įkurdinta šalia kitų čia esančių sovietmečio reliktų. Vieni, Alytaus rajono valdžios sprendimą – iškeldinti 1985 metais statytą skulptūrą, palaiko: „kuo mažiau prisiminimų iš tų laikų, tuo geriau“, kiti įsitikinę, kad „tokie statiniai – istorija, kurios nereikėtų užmiršti“.
Kad ir kaip ten bebūtų, kario skulptūra nuo šiol stovės ne Miroslavo kaimo pašonėje, o Grūte, kartu su būriu „leninų“ ir kitų sovietmečio politinių veikėjų, Kauno Aleksoto tilto turėklais, „dekoruotais“ sovietine simbolika, tuomete karine technika…
Grūto parkas įsikūręs vos keletą kilometrų nuo Druskininkų kurorto nutolusiame to paties pavadinimo kaime, šalia kelio Merkinė–Druskininkai.
Pavažiavus kiek daugiau nei kilometrą siauromis vingiuotomis Grūto kaimo gatvelėmis pasitinka automobilių pilna stovėjimo aikštelė. Čia pat suvenyrų „kioske-vagone“ dirbanti moteris paaiškina, kad panašus vaizdas būna beveik kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais ši aikštelė – sausakimša.
„Oras, o ne savaitės diena, lankytojams daugiau įtakos turi“, – nusišypso suvenyrų pardavėja. Pasak jos, darbo dienomis, parke dažniausiai lankosi užsieniečiai, atvyksta ekskursijos, savaitgaliais – lietuvių šeimos.
Parko prieigose pasitinka kelios skulptūros, spygliuota tvora, tremtinius vežęs vagonas bei ilga informacinė lenta su iškarpomis iš anuometinės spaudos. Čia pat ir parko įkūrėjo Viliumo Malinausko šeimos namas.
2001 metais duris atvėrusiame ir šiuo metu maždaug 20 hektarų plotą užimančiame parke paminklinės skulptūros išdėstytos dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje. Be maždaug šimto paminklų ir ideologinio turinio skulptūrų, joje įrengta to meto dvasia alsuojanti galerija, biblioteka, kelios stoginės, veikia keli suvenyrų kioskai.
Grūto parko teritorijoje veikianti kavinė, be kitų patiekalų, siūlo sukirsti porciją kilkių su svogūnais „Po russki“, šnicelį su grikių koše ir virtais burokėliais „Proščiaj molodost“ ar pienišką dešrelę su garstyčiomis. Jų kaina – vos keli eurai, o pojūčiams sustiprinti maistas patiekiamas metaliniuose induose, siūloma naudotis stalo įrankiais iš aliuminio. Čia pat ir senutėlis „gazirovkės“ automatas, giros cisterna.
„Ekspozicija skirta tam, kad Lietuvos žmonės, į šalį atvykstantys svečiai, taip pat ir ateities kartos turėtų galimybę pamatyti apnuogintą sovietinę ideologiją, daugelį dešimtmečių slėgusią ir žeidusią mūsų tautos dvasią“, – tikina Grūto parko atstovai.
Per pastarąjį penkmetį ši vieta gerokai pasikeitė – išpuoselėta aplinka, sutvarkyti takai, įrengtame zoologijos sode stebina gyvūnų bei paukščių gausa ir įvairovė.
Kol vyresnieji vaikščiodami dalijasi prisiminimais, net kuriozinėmis tų laikų situacijomis ir nutikimais, jaunesni prisimena namuose burzgusį „Saturną“ ar močiutės sekcijoje stovėjusį „samovarą“, o kiek olimpinių meškučių turėta žaislų dėžėje. Mažiausiems Grūto parko lankytojams čia taip pat laikas neprailgsta – jų eilės nutįsta prie gyvūnų ir paukščių aptvarų, tuščia nebūna žaidimų aikštelė, su jiems neįprastomis karuselėmis, tokiomis, kuriose laiką leido jų tėvai.
Išeini ir kažkodėl neprisimeni kasoje už bilietą sumokėtų tų 7,5 eurų…
Vieno žymiausių kelioninių gidų leidėjų „Lonely Planet“ keisčiausių pasaulyje muziejų sąraše Grūto parkas užima ketvirtą vietą, yra vadinamas „Stalino pasauliu“, patraukiantis juodu humoru ir ironija.
