Pasaulio alytiškių siūlymai Alytui: nuo Europos sveikatingumo centro iki „gyvos“ muzikos kiekvienoje kavinėje

„Sveiki sugrįžę į namus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vedėjas Liudas Ramanauskas, skelbdamas trečiojo Pasaulio alytiškių sambūrio pradžią. Po Lietuvą ir pasaulį išsibarstę alytiškiai gimtajame Alytuje susitiko šeštadienį, antrąją miesto šventės dieną.

Sambūrio metu vyko konferencija, kurios metu susirinkusieji klausėsi pasaulio alytiškių pranešimų apie jų pačių neblėstantį ryšį su Alytumi, idėjomis, kaip sukurti patrauklų miestą, kokią jo ateities viziją matantys.

Šiais metais Alytaus miesto ambasadoriais tapo ir įpareigoti gerąją žinią apie Alytų pasaulyje skleisti buvo Pa­sau­lio lie­tu­vių ir Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės lie­tu­vių ben­druo­me­nės na­rė aly­tiš­kė Al­vi­ja Čer­niaus­kai­tė, Airijoje gyvenantis žinomas dainų autorius ir atlikėjas alytiškis Darius Mileris-Nojus bei bu­vu­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės administracijos Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja, šiuo me­tu Vil­niu­je gy­ve­nan­ti Gi­ta­na Pin­ke­vi­čie­nė. Už darbus miesto labui ir išlaikytą ryšį jiems buvo įteikti pagarbos ženklai ir Alytaus miesto vėliavos.

Konferencijoje pranešimą sakęs su šeima Belgijoje gyvenantis ekonomistas Paulius Kunčinas ateityje gimtąjį Alytų mato kaip sveikatingumo, sporto ir aktyvaus gyvenimo paslaugų centrą Europoje. Pasak jo, jau vertėtų pamiršti Alytui daug metų klijuojamą „pramonės miesto“ etiketę, mat dar po kelių dešimčių metų pramonės mieste mažai teliks, „gamyklose darbuosis ne žmonės, o dirbtinis intelektas“.

Dzūkijos sostinė gali pasigirti išskirtinėmis sporto bazėmis, gamta ir tai leistų išplėtoti sportą, sudaryti sąlygas treniruotis aukščiausio lygio šalies sportininkams, kartu su gydymo įstaigomis teikti reabilitacijos paslaugas. Per miestą tekantis Nemunas – puiki vieta populiarinti kai kurias vandens sporto šakas, kviesti treniruotis kitų Lietuvos miestų ar šalių sportininkus.

„Tam, kad tai vyktų, reikia daug investicijų į reklamą, ieškoti pasaulyje žinomo sportininko, kuris taptų „miesto veidu“, – kalbėjo P. Kunčinas, pasiūlęs įgyvendinti ir kitą idėją – „Alytus – mano antri namai“, kuomet į gimtąjį miestą bent trumpam sugrįžę alytiškiai čia galėtų pasinaudoti visomis jiems reikalingomis paslaugomis, kurių neretai ieško kituose miestuose ar užsienyje – nuo medicinos ir poilsio iki laikinų darželių vaikams.

Airijoje gyvenantis muzikantas Darius Mileris-Nojus su žmona Asta siūlo plėtoti muzikos kultūrą Dzūkijos sostinėje. „Alytus mano vizijoje – skambantis ir dainuojantis miestas, norėtųsi, kad čia grotų visi, visur ir visada“, – sakė atlikėjas.

Esą mieste veikiančių kavinių savininkai galėtų kviesti muzikantus – jaunus, pagyvenusius, populiarius ir mažai žinomus, kad šie grotų lankytojams. Dažname Airijos bare „gyva“ muzika pasigirsta vos tik prisėdus prie stalelio ir žmonėms tai labai patinka, kavinės nuolat sausakimšos, miestai pilni žmonių.

Su šeima Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Alvija Černiauskaitė įsitikinusi, kad Alytus gali nesunkiai tapti „žaliuoju kampeliu, kuriame sutilptų visas pasaulis“. Ji ir kiti Anglijoje gyvenantys alytiškiai pasiūlė mieste įrengti pasaulio alytiškių skverą, kurį puoštų augalai, būdingi toms užsienio šalims, kuriose gyvena emigravę miestelėnai. Jie patys juos ir sodintų. „Augalus, kurie nėra pritaikyti lietuviškai gamtai galėtų pakeisti įvairios skulptūros, galbūt drožiniai“, – sakė A. Černiauskaitė.

Be kita ko, šių metų Pasaulio alytiškių sambūryje buvo pristatyta alytiškių Mildos ir Justino Staugaičių sukurtas dzūkišką šnektą populiarinantis jaunimo drabužių prekinis ženklas „Viecinis“, brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų bei Artūro Mažeikos idėja ir ženkliukas „Alytus Myliu“, Alytaus kultūros ir meno tarybos siekis 2022 metais miestui tapti Lietuvos kultūros sostine.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.