„Šeimos krizių centras“ – namai, kuriuose apsigyvenama, kai tikrieji namai tampa pragaru arba jų visai nelieka. Tai namai, į kuriuos geriau niekada nepakliūti, tačiau kartais jie tampa vieninteliu išsigelbėjimu ir naujo gyvenimo pradžia.
Alytaus vaikų globos namuose įsikūrusiame „Šeimos krizių centre“ Naujuosius metus sutiko viena gyventoja – jauna mama su kelių mėnesių kūdikiu. Nedidelis, tvarkingas kambarėlis dvelkia ramybe, o poilsio kambaryje šventinę nuotaiką skleidžianti eglės šakų kompozicija, tarsi patvirtina, kad negandos ir džiaugsmas gyvenime visada šalia.
Nuo 2015-ųjų rudens, kai buvo įsteigtas krizių centras, laikinais namais jis buvo tapęs 15-ai moterų su vaikais. Jų istorijos skirtingos, tačiau visos augusios valdiškuose namuose ir biologinėse šeimose, nepatyrė tėvų meilės ir rūpesčio.
„Tai nelaimingos moterys, daugiausiai vienišos motinos, kurioms reikia visokeriopos pagalbos – emocinės šilumos ir paprasčiausių patarimų, kaip rūpintis savo atžalomis, tvarkytis buityje“, – sakė Alytaus vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Jūratė Žvaliauskienė.
Pirmoji krizių centro gyventoja buvo besilaukianti moteris, neturėjusi nei artimųjų, kuriems rūpėtų, nei kur prisiglausti. Pagimdžiusi ji vėl sugrįžo į krizių centrą su dukrele ant rankų. Čia mažylė išmoko tarti pirmuosius žodžius ir žengti pirmuosius žingsnius, o motina, svetimų žmonių padedama, mokėsi savo dukrai duoti tai, ko ji pati iš savo motinos niekada negavo – meilę ir rūpestį.
Vėliau saugų prieglobstį šioje įstaigoje nuo smurtaujančio vyro buvo suradusi motina su trimis vaikais ir daug kitų, gyvenimo smegduobėse atsidūrusių moterų.
Anot Alytaus vaikų globos namų socialinių programų koordinatorės, globėjų ir įtėvių rengimo programos (GIMK) mokytojos Daivos Žemaitaitytės, moterims labai trūksta pasitikėjimo savimi, todėl joms labai svarbus geras žodis, draugiškas palaikymas ir taktiški patarimai, pradedant savarankišką gyvenimą.
J. Žvaliauskienė džiaugiasi, kad kelios moterys dalyvavo jaunimo iniciatyvos skatinimo projekte „Atrask save“. Kitos atsiskleidė kurdamos rankdarbius, gamindamos maistą.
„Šeimos krizių centre“ gali apsigyventi Alytaus miesto gyventojai – moterys su vaikais, besilaukiančios mamos bei vyrai, dėl artimųjų prievartos ar kitų priežasčių pakliuvę į krizinę situaciją ir negalintys gyventi savo namuose. Juos į krizių centrą nukreipia Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Trumpalaikė socialinė globa krizių centre gali būti teikiama iki 6 mėnesių, kol gyventojai gali persikelti į saugią aplinką, tačiau esant reikalui, terminas gali būti pratęstas. Čia yra įrengti 3 atskiri gyvenamieji kambariai, bendras poilsio ir žaidimų kambarys, virtuvėlė ir asmens higienos patalpos. Tvarka ir švara rūpinasi pačios gyventojos, o už komunalines paslaugas ir elektrą joms mokėti nereikia.
D. Žemaitaitytės teigimu, krizių centre apsigyvenusios moterys ir vaikai pirmąsias (vyrų kol kas nebuvo nė vieno) tris dienas maitinami nemokamai, tačiau neretai nutinka taip, kad jos neturi jokių santaupų, jokių pajamų, tad maitinimu tenka rūpintis ilgiau, kol pačios išgali tai padaryti.
Daugelis čia patenkančių moterų neturi socialinių įgūdžių, joms sunku tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais, todėl su socialinės darbuotojos stengiasi užpildyti šią spragą – padeda deklaruoti gyvenamąją vietą, sutvarkyti reikalingus dokumentus pašalpoms gauti, pasirūpina tėvystės nustatymu, vaikų išlaikymo išieškojimu.
„Jaunąsias mamas mokome kūdikius maitinti, maudyti, maistelį paruošti, o prireikus su reikalais išeiti, ir mažyliais pasirūpiname. Visa globos namų bendruomenė labai geranoriškai nusiteikusi krizių centro gyventojų atžvilgiu ir visada pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką. Todėl neretai, moterims užvėrus „Šeimos krizių centro“ duris, užsimezgę bendravimo ryšiai nenutrūksta. Buvusios globotinės klausia patarimų, dalijasi džiaugsmais“, – pasakojo J. Žvaliauskienė.
Eva Marozaitė
