Poetas V. Matulevičius alytiškiams pristatė naujausią savo eilėraščių knygą

Pirmąjį gruodžio šeštadienį į Alytaus kraštotyros muziejų rinkosi alytiškiai, augę, mokęsi, studijavę, klausęsi kartu mėgstamos užsienio muzikos, žvejoję, dainavę, sportavę su vaikų poeto Anzelmo Matučio sūnumi Vytautu. Šį kartą Vytautas Matulevičius gimtajame Alytuje pristatė jau antrą savo poezijos  knygą  „Mozaika“ (pirmoji – „Vandens ženklai“).

A. Matučio memorialinio muziejaus vedėja Vilmantė Petrusevičienė, kruopščiai rinkusi ir saugojusi laiškus, pasisakymus, atsiminimus apie knygos autorių V. Matulevičių, citavo: „Gimiau nuostabiausiame mieste – Alytuje. Iš vaikystės atmintyje likę pirmieji žaidimai, blėstantys mirusių ir gyvų draugų atvaizdai.

Dar tebestovi didelis raudonų plytų namas buvusioje Taikos gatvėje. Šis namas tarsi gyvas liudininkas pačių įvairiausių įvykių. Tikiu, kad jis prisimena sunkią naujakurių dalią, kaimynų draugiškumą. Prisimena jis ir mano tėvą  Anzelmą Matutį, kai kuriais rytais skubantį važiuoti į Vilnių, Žuvintą ar Pauosupį. Mena ir brolį Šarūną, ne laiku išėjusį Anapilin. Šis namas – lyg ištikimas bičiulis – laukdavo ir manęs, išskubančio ryte į Alytaus 2-ąją, vėliau į 5-ąją vidurinę. Laukdavo grįžtančio iš Vilniaus pedagoginio instituto. Vėliau iš Žilinų, Valkininkų ir vėl Vilniaus… Mena namas ir pirmąjį mano eilėraštį.“

V. Petrusevičienė skaitė A. Matučio laiškus, rašytus žmonai tada dar apie ne itin lengvą sūnaus Vytauto elgesį, mokymąsi, vaikiškas išdaigas bei pasitaisymus. Vytautas pasakojo apie sportą, žvejybą ir tolimas keliones su tėčiu. Su didžiausia pagarba prisiminė buvusius mokytojus.

Atsakydamas į renginio vedėjos Petrusevičienės klausimus apie eilėraščių gimimą, sakė, jog tai tarsi mozaika – kiekvienąkart vis kitaip… Kūryba – tai ir giminės genai, ir ugdymas: juk dar senelis vesdavosi vaikus klausytis lakštingalų giesmės. Vytautas, studentas, būsimas lietuvių kalbos mokytojas, dažnai klausydavęsis vargonų muzikos, prisimena, jog ypatingas jausmas, kai skambant vargonams, staiga į salę įskrenda baltas balandis… „Ar tai nepagimdo eilėraščio?“- skamba retorinis klausimas.

Didelį poveikį Vytautui darė literatūra,  dailė, roko muzika. Jis prisiminė, jog nemažai turėjo pakovoti ir dėl savo eilėraščio ,,Vandens ženklai“, tapusio garsia „Hiperbolės“ daina, autorystės. Sportuodamas išmoko daug liaudies dainų: „Važiuoji į  varžybas ir dainuoji…“

Vytautas, įgijęs filologinį išsilavinimą, tris dešimtmečius dirbo lietuvių kalbos mokytoju. Visada išsiskyręs savo minčių drąsa ir originaliu įvairių dalykų vertinimu, prisipažino, jog negalėjo taikytis su ne tik mokiniams, bet ir visiems žmonėms užkabintomis etiketėmis ir formule – 2×2, teigė, kad kiekvienas originalus ir niekam neuždarytas kelias į tobulėjimą bei saviraišką.

V. Matulevičiaus „Mozaika“ – tai eilės apie žmogaus vienatvę ir gyvenimo džiaugsmą, grožį ir tiesą, apie gamtą ir Tėvynę, meilę ir muziką. Vyraujantis laisvas eiliavimas, garsų sąskambiai suteikia savitą ritmą ir skamba tarsi muzikos kūrinys. Knyga išsiskiria iš kitų įprastinių knygų iliustracijų pateikimu, maketavimu.

Poetas skaitė ir į knygą neįdėtų eilėraščių. Viename iš jų – „Neišduok žalčio vardo“ jaučiamas pilietinis požiūris į pasaulį: ,,Kai sieron žemelėn krisi/ Nuo kulkos ar kardo -/ Neišduok, neišduok, lietuvi, žalčio vardo…“

Kūrybinės sėkmės poetui linkėjusi knygos redaktorė, asociacijos „Matučio namai“ valdybos narė, Alytaus kolegijos dėstytoja Daiva Žvinakevičienė, kurios studentas, diplomantas, Šarūnas Mazaliauskas parengė V. Matulevičiaus knygai „Mozaika“ maketą, sukūrė knygos viršelį ir iliustracijas, paragino įsigilinti  į Vytauto kūrybą ir tarsi sugriovė mitą, kad ši poezija, kaip daug kam atrodo, – „vyriška“: ,,Nežadėk. Tu toli. Negreit grįši./ Vėjas neš tavo žodžių gausmą, / Aš lauksiu prie kelio paslėpęs širdy/ Juodą deimantą – savąjį skausmą.“ (Eilėraštis „Tu žadėjai… Valsas“).

Daug šilumos bei lyrinės nuotaikos renginiui suteikė Alytaus muzikos mokyklos mokinių Vilės Peleckytės ir Nedo Žukevičius (mokytoja Violeta Ligeikienė) atliekami muzikiniai kūriniai. Knygos pristatyme kalbėjo buvę kaimynai, draugai.

Džiugiais prisiminimais pasidalinęs buvęs kaimynas, dabar Klaipėdos universiteto profesorius, etnomuzikologas Rimantas Sliužinskas teigė, kad toje gatvėje buvo kažkokia užburta karma, jis iki šiolei prisimena talkas Matulevičių sode ir Vytauto motinos dosnumą: atsidėkodama vaikams nupirkdavo ledų (beje, tais nepritekliaus laikais tai buvo tikrai nemenka dovana vaikams).

Vytauto brolis gydytojas Valentinas prisiminė, jog tėvas jam sukūrė eilėraštį „Valius – dvejetų karalius“, šmaikštavo, kad kūrėjas yra tarsi nesveiko proto, jis dėkojo brolio žmonai Marytei už supratimą, atlaidumą ir kantrybę gyvenant su poetu ir dar mėgėju žvejoti.

V. Matulevičius draugams dovanojo naująją „Mozaiką“, dalino autografus, keletą knygų padovanojo ir buvusiai mokyklai, dabar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijai.

Rita Ališauskienė

V. Stanevičiaus ir G. Tamošiūnienės nuotr.

3 komentarai apie “Poetas V. Matulevičius alytiškiams pristatė naujausią savo eilėraščių knygą

    1. Dėkoju visiems Alytaus Žmonėms, padėjusiems išleisti ir pristatyti mano poezijos knygelę.

      Pagarbiai
      Vytautas Matulevičius

  1. Ačiū rašinio autorei taip įdomiai, išsamiai ir operatyviai aprašiusiai renginį. Visada malonu skaityti apie geras naujienas ir prasmingus darbus. O juos nuveikiam tik susitelkę 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *