Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius baigė susitikimų su gyventojais maratoną. Per maždaug tris savaites įvyko šeši tokie, kuriuose valdantieji ne tik klausėsi miestelėnų problemų, bet ir pristatė savo šių metų darbus. Ar pavyko alytiškius įtikinti – parodys laikas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad miestelėnai apie merą yra dvejopos nuomonės. Vieni į jį žiūri kaip į tvarką mėgstantį „kietokos“ rankos pareigūną, primanantį taip pat politiniu keliu pasukusius buvusius kolegas – dabartinį šalies premjerą Saulių Skvernelį ar Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Kiti, ypatingai interneto komentatoriai, mėgsta jį palyginti su čekų rašytojo Jeroslavo Hašeko komiškuoju personažu – kareiviu Šveiku, kurio patiklumu ir naivumu dažnai pasinaudodavo apsukrūs politikos vilkai.
Kaip atrodo Alytaus miesto meras iš šalies, pasiteiravome šalyje gerai žinomo politologo, Mykolo Romerio docento Vytauto Dumbliausko, tiesa, kilusio taip pat iš Alytaus.
„Buvusi profesija vargu ar daug lemia. V. Matijošaitis yra sėkmingas verslininkas, savo verslo vadybos metodus šiuo metu lyg ir sėkmingai naudoja miestui valdyti. Tai, kad jis buvęs milicininkas, kelia tik švelnią šypseną, esmė tame, kad jis gerai išmano viešuosius ryšius.
Žiniasklaidos atstovų teigimu, būdamas generaliniu policijos komisaru viešuosius ryšius gerai išmanė ir V. Grigaravičius, todėl tikėtina, kad šie įgūdžiai neprapuolė. Kita vertus, čia viešieji ryšiai mažai kuo dėti, svarbiausia, atlikti darbai. Jei jų nebus, tai nepadės nei buvusi profesija, nei viešųjų ryšių išmanymas“, – sakė V. Dumbliauskas.
Alytus – vienas tų miestų, kuriuose valdžią į savo rankas per praeitus savivaldos rinkimus perėmė nepartiniai rinkimų komitetai. Tradicinės partijos į paraštes nustumtos buvo ne tik Alytuje ar Kaune, bet ir Panevėžyje bei Šiauliuose.
„Rinkimų komitetai yra gana geras sprendimas vien dėl to, kad prieš daugiau kaip du metus, formuojant savivaldybių tarybas, pagaliau buvo atimtas monopolis iš partijų. Nematau didelio skirtumo, kas valdo miestą – partijos ar rinkimų komitetai, svarbiausia – kaip valdo. Kita vertus, komitetas turi riziką greičiau išnykti lyginant su partija“, – įsitikinęs politologas.
Jis įvardijo ir pagrindines savivaldos problemas. Pirmoji – kova tarp nacionalinės ir vietos valdžių: „Lyg ir bandoma priartinti valdžią prie žmonių – vyksta tiesioginiai merų rinkimai, netrukus juos turėtų papildyti ir tiesioginis balsavimas renkant seniūnus, tačiau, pavyzdžiui, po šių metų skaudžių sausio mėnesio įvykių Kėdainiuose, vaiko teisių tarnybos veiklą perėmė centrinė šalies valdžia. Kyla klausimas, kaip būtų tikslinga padalinti funkcijas tarp šalies ir vietos valdžios?“.
Ne mažesnė bėda savivaldybėse ir – pataikavimas verslui, nes vietinio verslo įtaka savivaldai yra milžiniška. Ji lygiai tokia pati kaip stambaus verslo įtaka šalies valdžiai ir politikams. Būtent dėl to samdomi darbuotojai jaučiasi labai blogai ir emigruoja iš Lietuvos.
Paklaustas, į ką alytiškiai turėtų atkreipti dėmesį jau po pusantrų metų keliaudami prie balsadėžių ir rinkdami miesto valdžią, V. Dumbliauskas turi paprastą patarimą: „Žiūrėti į darbus ir tik į darbus, ką konkretus politikas nuveikė Alytaus miesto ir alytiškių labui. Politinės etiketės yra dėmesio nevertas žaidimas“.
Portalo dzukijosveidas.lt ir lrt.lt (V. Radžiūno) nuotr.
