25-erių alytiškė Kamilė Krasnickaitė – vieno kavinių tinklo vadovė Vilniaus regione, pradedančiuosius moko baristos darbo paslapčių ir jau planuoja pirmosios savo knygos apie pusryčius išleidimą. Tarp visų darbų jauna mergina suranda laiko ir savo didžiausiai aistrai – maisto gaminimui bei nuotraukų talpinimui socialiniame tinkle „Facebook“, pačios sukurtoje paskyroje „Ok, but first breakfast“ (angl. – Gerai, bet pirma pusryčiai).
„Tikriausiai man nėra didesnio malonumo, kaip sugrįžus po darbų namo atsigulti į lovą, apsikrauti kulinarinėmis knygomis ir ieškoti idėjų savaitgalio pusryčiams, piešti būsimų patiekalų eskizus užrašų knygelėje… Tai man pats geriausias poilsis“, – šypsosi Kamilė.
Vilniuje gyvenanti mergina beveik kiekvieną savaitgalį skuba į Alytų – čia jos ir jos suplanuotų pusryčių jau laukia mama bei sesuo su vyru, patiekalų nuotraukų išsiilgę paskyros „Ok, but first breakfast“ sekėjai. Visą savaitę būdama sostinėje, tikina, gaminanti mažai, nes ir laiko neturinti, ir valgyti nebūtų kam.
„Maisto ruoša – pats didžiausias mano hobis, gyvenimo arkliukas. Savaitgaliais gamindama aš atsigaunu, o ir namiškiai, ypač mama, būna labai laimingi, kad nereikia suktis prie puodų, – pasakoja mergina. „Ok, but the first breakfast“ paskyrą ji sukūrusi paraginta aplinkinių, mat buvo sukaupusi daugybę patiekalų nuotraukų.
– Kodėl būtent pusryčiai? Pietauja šeimos dažniausiai atskirai, vakarienei prie bendro stalo taip pat ne visi suspėja grįžti, o štai pusryčiai – šeimos laikas, dažniausiai juos valgo visi nariai“.
Be maisto gaminimo K. Krasnickaitė turi ir kitų „silpnybių“. Tai indų ir knygų apie maistą pirkimas. Jei kulinarinės knygos ir žurnalai vos telpa jos nuomojamame bute Vilniuje, tai mamos namai, anot merginos, pavirtę į patį tikriausią indų sandėlį. Tiesa, savo gyvenime ji surandanti laiko ir kitoms, gal kiek mažesnėms, aistroms – poezijos skaitymui, tapybai, spektakliams, kinui, kelionėms.
Kaip bebūtų keista, tačiau nuo mažens menais ir maisto ruoša besidomėjusi mergina pasirinko visai su šiomis sritimis nesusijusius mokslus – Vytauto Didžiojo universitete baigė viešosios komunikacijos bakalauro ir strateginio organizacijų valdymo magistro studijas.
„Daug kas manęs klausia, kodėl nepasirinkau maisto gaminimui artimesnių mokslų, tačiau neįsivaizduoju savęs kepančios bandeles ir visą dieną dirbančios virtuvėje. Mėgstu improvizuoti ir kurti lėkštėje, masinė gamyba – man svetimas dalykas, bet ir dirbančios žurnaliste šiandien savęs neįsivaizduoju“, – sako K. Krasnickaitė.
Paklausta apie ateitį, mergina prisipažįsta jos neplanuojanti, nes per pastarąjį pusmetį jos visi planai subliuško kaip muilo burbulas, kaip ir neplanuojanti visam laikui sugrįžti į Alytų, kad ir koks širdžiai mielas miestas jis bebūtų. „Sugrįžusi pas mamą aš atsigaunu po savaitės darbų, šurmulio ir chaoso, pailsiu, pasisemiu jėgų.
Alytus man yra be galo šiltas ir mielas, sugrįžti į jį visada gera, bet nuolat gyvenančios čia savęs neįsivaizduoju: per ramu, tikriausiai jau įpratau prie to nuolatinio didmiesčių šurmulio ir žmonių, ko Alytuje trūksta“,- sako K. Krasnickaitė.
„Ok, but first breakfast“ ir portalo dzukijosveidas.lt nuotr.
