Rašyti paskatino šiomis dienomis viešąją erdvę tiesiog užvaldžiusi Rūta Vanagaitė. Rašytoja ne tik pažėrė savo interpretacijų apie Lietuvos didvyrio, kurio vardu pavadinta mūsų gimnazija, gyvenimą ar Holokausto įvykius, bet ir apie atmintį.
Rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, R. Vanagaitės iniciatyva vyko pilietinė akcija „Čia guli mūsiškiai“, kurios metu buvo tvarkomos apleistos žydų žudynių vietos.
Anot R. Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo, tai pirmas žingsnis pripažinti istorines nuodėmes. Neva tik jiems ir tik dabar pradėjo rūpėti iki karo Lietuvoje gyvenusių ir per Holokaustą nužudytų žydų atminimas. Tačiau ir iki R. Vanagaitės „šou“ žydų atminimu buvo rūpinamasi, puikus to pavyzdys Lietuvos mokyklų bendruomenės. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – ne išimtis.
Mūsų mokykla yra įsijungusi į daugiau kaip dešimtmetį funkcionuojantį Tolerancijos ugdymo centų tinklą, kuris šiuo metu jungia daugiau kaip 100 mokyklų visoje Lietuvoje. Savo veikloje daug dėmesio skiriame mokinių supažindinimui su Lietuvos žydų istorija, kultūra, tradicijomis, nes be to sunku tikėtis jautraus ir sąmoningo Holokausto tragedijos suvokimo. Tuo tikslu organizuojame įvairius meninius ir edukacinius projektus, vykdome kraštotyrinę veiklą, minime svarbias istorines datas, lankome autentiškas istorines vietas.
Jau daugiau kaip dešimtmetį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato iniciatyva Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 23-ją, jautriai ir kūrybingai mini šimtai Lietuvos mokyklų. Pastaruosius penkerius metus neatsiejama šių minėjimų dalis yra ėjimas Atminties keliu. Mokyklų bendruomenės ir prie jų prisijungę vietiniai gyventojai eina į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais Holokausto aukos buvo varomos į paskutinę kelionę.
Kitas neatsiejamas šių minėjimų elementas – akmenys, ant kurių mokiniai užrašė nužudytų žmonių vardus ir sunaikintų žydų bendruomenių pavadinimus. Tai turi dvigubą simboliką: pagal žydų papročius einant į kapus atnešamas akmenėlis, o žmonių vardai ant jų leidžia geriau suvokti, kad už šimtatūkstantinės Holokausto aukų statistikos yra konkrečių nekaltų aukų nutrūkę gyvenimai ir neišsipildžiusios svajonės.
Šiemet ruošdamiesi dalyvavimui pilietinėje iniciatyvoje Atminties kelias mūsų mokyklos moksleiviai susipažino su Alytuje ir jo apylinkėse gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu, konkrečių žmonių ir šeimų istorijomis. Gausus būrys mūsų gimnazistų ir Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokinių rugsėjo 22 dieną paminėjome Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną Vidzgirio miške prie esančio memorialo Žydų aukoms atminti.
Renginio metu vardijome artimiausių miestelių pavadinimus, kuriuose gyveno žydų tautybės žmonės, suformavome simbolines Dovydo žvaigždes ir menorą iš atminimo akmenėlių su vardais. Minėjime dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto atstovė, Kultūros skyriaus tarnautojai.
Vidzgirio miške okupacijos laikotarpiu nužudyti beveik visi Alytaus miesto ir jo apylinkių žydai. Ši vieta tapo jų amžino poilsio vieta, o sulaužyta Dovydo žvaigždė – skausmo paminklas, simbolizuoja sulaužytus žmonių likimus ir gyvenimus.
Reguliariai bendraudama su savo kolegomis – mokytojais iš kitų miestų, žinau, kad panašūs minėjimai ir eitynės Atminties keliu šiemet vyko daugiau kaip 150 vietovių. Ir kiekvienais metais tiek lankomų vietų, tiek ir eitynių dalyvių skaičius auga. Patrauklią ir pasiteisinusią idėją palaiko ne tik mokyklų bendruomenės, bet ir kitos organizacijos ir pavieniai asmenys.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytoja ir Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Meilė Platūkienė