Veterinarijos gydytojas D. Matulevičius: „Viduje nuolat kirbėjo mintis sugrįžti į gimtąjį Alytų“

D. Matulevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jei nuo mažens kasdien būčiau matęs, kaip taisomi automobiliai, tai šiandien tikriausiai būčiau automobilių meistras, tačiau mačiau, kaip gydomi gyvūnai, todėl tapau veterinaru“,- sako gyvūnų klinikos „Vetaminas“ vadovas ir bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas Donatas Matulevičius.

Dažnam alytiškiui, turinčiam keturkojį augintinį, ši pavardė turėtų būti gerai žinoma. Taip, Donatas yra Alytuje garsaus veterinarijos gydytojo Ramučio Matulevičiaus sūnus. Galbūt kai kuriems pasirodys keista, tačiau jaunas vyras nenuėjo lengviausiu keliu: dirba savo paties įkurtoje veterinarijos klinikoje, nors galėjo tą daryti kartu su tėčiu jo įstaigoje – daug metų veikiančioje ir didelį būrį nuolatinių pacientų turinčioje.

„Tikriausiai būtume susipykę jau pirmąją darbo dieną, nes tėtis turi savo darbo metodus, aš savuosius. Jam patinka tai, kas sena, patikrinta, man – nauja ir modernu. Patarti vienas kitam galime, tą dažnai darome, bet dirbame atskirai“,- šypsosi D. Matulevičius.

Prieš tris metus baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją su šeima apsigyveno Kazlų Rūdoje, čia pradėjo dirbti bendrosios praktikos veterinarijos gydytoju, tačiau, kaip pats sako, viduje nuolat kirbėjo mintis sugrįžti į gimtąjį Alytų. „Kaunas man buvo per didelis, ten veterinarijos klinikų pasiūla milžiniška, Kazlų Rūda – maža, darbo nėra tiek, kiek norėtųsi, o Alytus – pats tas“,- pasakoja D. Matulevičius.

Nors Alytuje jo vadovaujama veterinarijos klinika duris atvėrė vos prieš tris mėnesius, tačiau pacientų joje nuolat daugėja, kaip ir istorijų, verčiančių nusišypsoti. Štai, pavyzdžiui, vieni klientai atvežė savo katę sterilizuoti, tačiau susiruošus ją operuoti paaiškėjo, kad tai katinas. O kiek didelių šunų tekę įstumti pro klinikos duris arba murklių ieškoti po automobilio sėdynėmis, paniškai bijančių gydytojo kabineto…

„Veterinaro darbas labai įdomus ir nenuspėjamas. Aišku, ne visada būna linksma, kartais tenka ne tik gydyti gyvūnus, bet ir guosti, raminti jų šeimininkus, netekti daug metų auginto gyvūno yra labai skaudu“,- sako jaunasis veterinarijos gydytojas.

Jo meile ir atsidavimu gyvūnams abejoti neverta. Šiuo metu šeimos namuose gyvena keturi augintiniai: dvi katės ir du šunys. Pirmąjį, cvergšnaucerių veislės šunį, jis įsigijo dar studijų metais – kaipgi būsimas veterinaras bus be gyvūno, trispalvė katė – jo paties dovana žmonai Agnei, kita katė – klientų dovana dar dirbant Kazlų Rūdoje, o paskutinįjį šunį šeima įsigijo persikėlę gyventi į Alytų, mat reikėjo didesnio namams saugoti.

Anot D. Matulevičiaus, jų namuose gyvūnų tema – nuolatinė ir neišsemiama, žmona vis užsimena, kad namus galėtų papuošti akvariumas ar keletas paukščių, o keturmetė dukra nuolat primena, kad „užaugusi bus šuniukų gydytoja“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *