Ką tik nuvilnijo antrasis „Alytaus Tiltai 2017“ pusmaratonis. Jame laurus susižėrė broliai Darius ir Donatas Škarnuliai, o stereotipus laužė regėjimo negalią turintis bėgikas. Be to, šiemet renginys nustebino savo dalyvių gausa – dalyvavo net 1500 bėgikų. Ir tai ne vienintelis žadą atimantis skaičius: jauniausiam maratono dalyviui 3, o vyriausiam – 78 metai.
„Kai žmogus šitaip nori bėgti – jo niekas nesustabdys“,- kalbėjo neregio vedlys Drąsius Valunta. Prieš dešimt metų regėjimą praradęs Zigmantas Rimkus jau ne kartą įrodė, kad ši nelaimė nėra nuosprendis. Abu draugai viso bėgimo metu buvo prisirišę vienas prie kito riešų maždaug metro ilgio virve, kuri neleido neregiui nuklysti. Anot bėgikų, pagalba yra abipusė: vienas – „akys“, kitas – motyvatorius.
Tai, kad maratone lygūs visi, parodė ir sportinius batelius nepabūgę užsidėti politinio elito atstovai. Jėgas išbandė ne tik Alytaus miesto vicemeras Tautvydas Tamulevičus, bet ir garbės svečias Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda. Anot jo, „trasa nelengva, bet vaizdai įspūdingi“.
Išvysti buvo galima ir mūsų miesto olimpiečius – Vaidą Žūsinaitę, Brigitą Virbalytę-Dimšienę bei Remigijų Kančį.
Pusmaratonyje geriausiai sekėsi dviems broliams alytiškiams. Ėjikas, Pekino olimpinių žaidynių dalyvis, Darius Škarnulis (1 val. 11 min. 38 sek.) laimėjo pirmąją vietą, trečioji atiteko jo broliui Donatui Škarnuliui (1 val. 11 min. 8 sek.). Antras finišavo Aurimas Rimkus (1 val. 13 min. 05 sek.).
Tiesa, judėjimo be keturių ratų neįsivaizduojantys alytiškiai piktinosi, jog reikėjo uždaryti tiek daug gatvių, kai miestas šitiek investavo į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. „Kam dėl dalies bėgimo mėgėjų paralyžiuoti visą miestą? Dalis nori bėgioti, bet dėl to turi kęsti beveik visas miestas. Be to, keliai ne tik uždaryti, nėra jokių ženklų, kur aplinkkelis ar kaip apvažiuoti“,- piktinosi pakalbintas vairuotojas.
Lietus – geriausias oras maratonui
Daugeliui vasarą vykstančių renginių lietus yra didžiausia kliūtis. Pusmaratonio dieną užklupus šiam vasaros palydovui, žmonėms nereikėjo savęs guosti ir kartoti – „čia Lietuva – čia lietūs lyja“, nors lietus nesitraukė beveik per visą antrą renginio pusę.
„Oras buvo tarsi užsakytas,- džiaugėsi viena dalyvė iš Kauno. – Lyti pradėjo pačiu laiku, kai maždaug man buvo likę trečdalis distancijos ir buvau perkaitus. Labai norėjau atsigaivinti ir kaip tik pradėjo lyti“.
„Vienintelis dalykas, kurį gali sugadinti lietus – tai mano popieriaus lapai su rezultatais, kurie surašyti rašalu“,- skleidžiančius skėčius žiūrovus juokaudamas guodė vienas iš renginio vedėjų Juozas Adomaitis.
Ar Alytus – maratonų miestas?
„Gal ir visas maratonas vyks“,- besidžiaugiantis renginio sėkme, į klausimą, ar kitąmet sulauksime pusmaratonio, atsakė „Alytaus Tiltai 2017“ organizatorius Šarūnas Klėgeris.
Šiemet be tradicinio renginio akcento „Sporto rūmų“ trasos (21 km 97 m) buvo galima kojų tvirtumą patikrinti 10 km ruože „Prasibėgam“ ir 3 km „Neptūno“ distancijoje. Dar nepamilę bėgimo teikiamos naudos galėjo save išbandyti trumpiausioje 600 m „Stora Enso“ atkarpoje. Tokios sąlygos leido kiekvienam įsijausti į sportininko amplua ir pajusti nuoširdų alytiškių palaikymą.
Pirmyn, davai, tu gali, – tokiais šūksniais bei gausiais plojimais publika pasitikdavo paskutinius metrus įveikiančius bėgikus. „Tempo, tempo finišas už kampo“,- prie žiūrovų prisidėdavo vedėjas.
Įveikus distanciją bėgikų laukdavo medalis, fotografų blykstės ir, be abejo, daug vandens. Tačiau organizatoriai suprato, kad garbe sotus nebūsi, todėl kiekvienas dalyvis gavo ir subalansuotą, sportininko organizmui pritaikytą angliavandenių ir baltymų dozę – tai „CarpeDiem“ restorano makaronus.
Gera organizacija ir puiki atmosfera, kurią paliudys fotografų nuotraukos, verčia susimąstyti, ar Alytus nėra idealus miestas maratonams? Visi svečiai pabrėžė, kad nuo tiltų atsiveria nuostabios gamtos panoramos, o daugelio nuomone, ir banguotas miesto reljefas neleidžia užsnūsti bėgant.
Gal kaip rudens neįsivaizduojame be tradicinio Alytaus komedijų festivalio, o vasaros pradžios be miesto gimtadienio, taip ir vasaros užbaigtuvių kada nors neįsivaizduosime be šio maratono. Šis renginys tiek mane tiek mano draugus privertė paklausti: „gal kitais metai bėgam ir mes?“
Rokas Markauskas
Nuotraukos Zenono Šilinsko
