Alytaus miesto valdžios galvos skausmas – kur padėti sutaupytus pusę milijono eurų

Sutaupė Alytaus miesto valdžia pusę milijono eurų ir nesutaria tarpusavy, ką su jais daryti. Svarsto vietos valdininkai, galbūt palengvinti darbą policijos pareigūnams ir nupirkti greičio matuoklį? Be kita ko, pusė pinigų, surinktų iš baudų, sugrįžtų į savivaldybės biudžetą. Galbūt 10 tūkst. eurų skirti kino teatro „Dainava“ fojė atnaujinimui, o 14 tūkst. – muzikos instrumentų aikštelės Miesto sode įrengimui?

Dar sprendžia, gal už 100 tūkst. eurų įrengti dešimt žaidimų aikštelių, tokių, kokiomis džiaugiasi Dainavos mikrorajono vaikai arba pastatyti lauko gimnastikos įrenginių Jaunimo parke? Vaikų žaidimų aikštelių mieste išties trūksta, tačiau kiek Alytuje gyvena gimnastų, vertėtų paskaičiuoti. Šie ir kiti projektai sukasi Dzūkijos sostinės valdžios atstovų galvose, o kuriems jų bus atseikėta sutaupytų pinigų, vietos politikai spręs jau rytoj vyksiančiame tarybos posėdyje.

Tačiau statistika Dzūkijos sostinei negailestinga. Jei ir toliau viskas tekės ta pačia vaga, tai galiausiai nebeliks kam važinėti pro greičio matuoklius, lankytis kino teatre ar žaisti žaidimų aikštelėse. Nebebus kam fotografuotis šalia šviečiančio užrašo #ALYTUS, savivaldybei kainavusio daugiau kaip 14 tūkst. eurų, o dabar keliaujančio po visą miestą ir niekaip nesurandančio tinkamos vietos apsistoti. Ir į didmiesčius ar užsienį išvykstančio jaunimo nesulaikys vis planuojamas laikrodis miesto rotušėje už 60 tūkst. eurų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vien pernai Alytuje gyventojų skaičius sumažėjo 1639, jei miestas pasipildė 969 imigrantais, tai išvykusiųjų iš čia buvo 2440. Alytų gana stipriai palietė tiek vietinė, tiek tarptautinė emigracija, žymiai sumažėjo jaunų žmonių skaičius, žemyn krito ir gimstamumo rodikliai, padaugėjo vyresnių žmonių.

„Situacija mieste nieko gera nežadanti. Alytuje į valdžią atėjo žmonės, kurie nežino ką su ja reikia daryti. Jie sėkmingai švaisto biudžeto pinigus, vykdo kažkokius burbulinius projektus, kurie nesprendžia esminių miesto problemų, nesukuria jokios pridėtinės vertės.

Balsuodami alytiškiai rinkosi įvaizdį, bet ne miesto vadovą, pasikliovė emocijomis, nekreipė dėmesio į kandidatų kompetencijas, gebėjimus ir vizijas. Jau daugiau kaip du metus Alytus neturi šeimininko, miestui vadovauja mero patarėja bei vicemero tėvas. Taryboje nėra dialogo, opozicijos idėjos gali būti pačios geriausios, tačiau siūlyk nesiūlęs – jų niekas neišgirs“,- sako tarybos narys Sigitas Leonavičius.

Jis kaip pavyzdį pateikia Alytaus aerodromo plėtros projektą, kurio viziją dar sausio mėnesį tarybai pats ir pristatė. Jis buvo pirmininkas mero V. Grigaravičiaus potvarkiu sudarytos darbo grupės ir kartu su kitais jos nariais ieškojo sprendimų, kaip savo veikla aerodromas galėtų miestui sukurti pridėtinę vertę.

S. Leonavičius įsitikinęs, kad aerodromas galėtų tapti Alytaus vizitine kortele ir duoti daug naudos miestui, tačiau pati idėja yra marinama, esą merui ji tinka, jos nauda abejoja jo patarėja, vicemeras ir administracijos direktorius. „Tikriausiai ji būtų puiki, jei ją pristatęs būčiau ne aš“,- svarsto tarybos narys.

„Žiūrint į Vytautą Grigaravičių kaip į žmogų ir ką jis veikė prieš pasukdamas į politiką, tai būtų keista manyti, jog juo galima manipuliuoti, tačiau kai kurie dalykai verčia abejoti. Kartais sunku suprasti, kas priima sprendimus. Ir dabar komandoje yra žmonių, kurie mato, jog negeri dalykai vyksta, įgyvendinama nepriimtina politika, tačiau pasakyti garsiai nedrįsta,- sako buvusi tarybos narė ir „Alytaus piliečių“ bendražygė Lina Sosunovičienė.

Aš išdrįsau ir visiems jiems tapau pavyzdžiu, kaip elgtis negalima ir jie nesumanytų to daryti. Su manimi bandoma susidoroti pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Čia tokie auklėjimo principai – įvaryti kuo daugiau baimės, kad nesinorėtų garsiai kalbėti. Turintys savo nuomonę ten nereikalingi. Be to, esminius sprendimus nesitardami su niekuo priima pilkieji kardinolai. Kitų nuomonė svarbi, jei sprendžiama, kokia spalva nudažyti parko suoliuką“.

Moteris prisimena, jog visa „Alytaus piliečių“ komanda nuo pat pradžių buvo renkama ypač atsakingai, kiekvieno nario biografija uoliai patikrinta. Nors visi žinojo, kad sąrašo vedlio V. Grigaravičiaus žinomumas labai padės, tačiau kiekvieno nario moraliniams principams taip pat buvo skiriama daug dėmesio.

„Komanda buvo labai stipri ir vieninga rinkiminės kampanijos metu, tačiau patekusi į valdžią – paslydo. Ėmiau nieko nebesuprasti, kai prasidėjo valdžios formavimas ir postų dalybos. Jau netrukus tapo labai aišku, kas yra svarbiausi asmenys komandoje ir, kad visi kiti – tik tam, kad būtų. Pastariesiems ir darbai būdavo paskiriami be jokio tikslo, tik tam, kad turėtų ką veikti“,- prisimena L. Sosunovičienė.

„Alytuje pokyčių nebus dar ir dėl to, kad į tarybą nuolat išrenkami žmonės, priklausantys nuo miesto biudžeto, tai yra dirbantys įstaigose, kurioms pinigų duoda savivaldybė. Ar toks tarybos narys gali atstovauti rinkėjo interesus, jei jo vadovas – savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas ir stebi jį balsuojant? Juk kaip tu pakelsi ranką, taip ir turėsi.

Kai taryboje sėdės visi žmonės, kurie turės laisvę balsuodami, tada bus pokyčiai. Valdžioje reikia altruistų, kurie ateitų ne darbo vietą susikurti ar atlyginimą pasikelti, o dirbti žmonėms ir sukurti pridėtinę vertę miestui“,- įsitikinęs S. Leonavičius.