Prieš mėnesį tarybos nario mandato netekusi Lina Sosunovičienė išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog „už politinį nelojalumą, nepaklusnumą, savos nuomonės turėjimą” ją bandoma bausti įvairiomis priemonėmis. Priminsime, L. Sosunovičienė į miesto tarybą pateko su visuomeniniu rinkimų komitetu „Alytaus piliečiai”, vėliau paliko frakciją, o galiausiai neteko mandato dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos.
Iš viešosios įstaigos „Galiu kitaip“, kurioje L. Sosunovičienė dirba projektų vadove, pareikalauta grąžinti Alytaus miesto savivaldybės skirtus 5500 eurų projekto „Kurk verslą Alytuje” finansavimui esą dėl neįvykdytų projekto sąlygų. Be to, kaip tvirtina buvusi politikė, skleidžiama informacija, jog būdama tarybos nare ji neva naudojosi savo padėtimi šiam finansavimui gauti.
Išplatintame pranešime L. Sosunovičienė pateikia savo versiją:
„Viešoji įstaiga „Galiu kitaip“ įsteigta 2014 metais. Ji tęsia nuo 2013-ųjų pradėtą neformalųjį vaikų ugdymą – organizuoja LEGO Robotikos užsiėmimus. <…> Norinčių lankyti juos visada yra daugiau nei galinčių, nes ši veikla yra mokama. Įranga yra brangi, todėl su vaikais dirbantys specialistai turi gauti algas, reikia išlaikyti patalpas. Dalį užmokesčio galėtų kompensuoti savivaldybė, nes viena iš jos funkcijų – užtikrinti vaikų neformalųjį ugdymą. Tačiau skirstant lėšas savivaldybėje pagrindinis kriterijus – organizacijos statusas: ji – sava, „valdiška” ar svetima – „privati”.
Pavyzdžiui, Alytaus Sporto ir rekreacijos centras 2016 metais gavo apie 1,8 milijono eurų, centre oficialiais duomenimis ugdoma 2300 vaikų. Jaunimo centrui atseikėta apie 800 tūkstančių eurų, jį lanko apie 1200 vaikų.
Biudžetinės įstaigos gauna finansavimą patalpų išlaikymui, darbo užmokesčiams ir dar lėšų projektams bei veikloms vykdyti. Šioms įstaigoms pinigai duodami ne pagal tai, kiek vaikų jas lanko, ar veiklos įdomios, patrauklios, suteikia galimybę talentams skleistis, o pagal tai, kiek įstaiga ir jos vadovai artimi ir lojalūs valdančiajai daugumai.
Tuo tarpu nevyriausybinėms organizacijoms ar laisviesiems mokytojams, kurių užsiėmimus 2016 metais lankė apie 2200 vaikų, skiriama kur kas mažiau nei 300 tūkst. eurų. Kontrolės sistema visiškai kita – būtina atsiskaityti už kiekvieną vaiką. Jo ugdymui skiriama 10–18,8 eurų per mėnesį. Visus gautus pinigus privaloma nukreipti tėvų mokesčio sumažinimui, nepasiliekant nė vieno euro nei plėtrai, nei administravimui. Nevyriausybininkai išpurtomi už kiekvieną sąnaudų eilutę, reikalaujama daugybės ataskaitų, kurių kiekvienais metais atsiranda vis daugiau.
Paklausite – kodėl mes vykdome tokią veiklą? Todėl, kad šios lėšos leidžia sumažinti mokestį tėvams ir suteikia galimybę daugiau jaunųjų mokslininkų vystyti techninę kūrybą ir inovatyviai mokytis. Nuo 2013-ųjų įmonės, kuriose dirbu, stengėsi bendradarbiauti su savivalda, tenkino visus reikalavimus, teikė paraiškas bei sėkmingai įgyvendino projektų, kuriuose nuolatos dalyvauja apie 100 vaikų, o per visą laikotarpį jų buvo virš 500.
Su savivalda dirbti nėra lengva. Svarbi problema – projektų įgyvendinimui skirtas laikas. Savivaldybės biudžetas tvirtinamas vasario mėnesį, todėl sutartys pasirašomos balandį. Iki vasaros atostogų lieka 2 mėn. projekto vykdymui. Po atostogų – 4. Taigi, turime tik 6 mėn. Jeigu projektas didesnės apimties ir yra keli partneriai, daug dalyvių, projekto realizavimas tampa rimtu iššūkiu. Taip nutiko su viešosios įstaigos „Galiu kitaip“ projektu – „Kurk verslą Alytuje“. Turėjome labai ribotą laiką ir 5 kartus sumažintą finansavimą. Pasibaigus projektui, prasidėjo papildomų ir neadekvačių reikalavimų virtinė, kurie nebuvo aptarti sutartyje, o konstruktyvaus kompromiso ieškojimo pritrūko. Deja, savivaldybėje niekam nebuvo įdomu, kodėl veiklos įvykdytos tik iš dalies.
Teisininkai, susipažinę su projekto dokumentais, įvardino daugybę savivaldybės administracinių pažeidimų ir siūlė ginti savo teises teisme, tačiau pasitarus su partneriais šio pasiūlymo atsisakėme. Teismai trunka labai ilgai, o priimti sprendimai baudų pavidalu vėl gula ant visų mokesčių mokėtojų pečių ir asmeninės valdininkų atsakomybės nėra. Kitas projektas, įgyvendintas drauge su bendrove „Domus Crystallina“ vis tik pasiekė teismą – toks buvo mūsų partnerių sprendimas. Apie jį informuosiu vėliau.
Didžiausia blogybė, jog už mano politinį „nelojalumą ir nepaklusnumą” baudžiami vaikai. Įstaiga „Galiu kitaip“ gyvavo ir gyvuos, nes jos veikla reikalinga vaikams.Tačiau savivaldybei mus pavertus projektuose nepageidaujama įmone, išaugus paslaugos kainai daug vaikų neteks galimybių tobulėti. Daliai mes padedame savo galimybių ribose, tačiau negalime pasirūpinti visais.
Jau esu sakiusi, kad į politiką su konkrečiais žmonėmis ėjau, nes tikėjau, kad su jais galiu nuveikti labai daug. Deja. Per pusantrų metų pamačiau, kad valdžion pakliuvę žmonės jau niekuo nesiskiria nuo tų, kurių veikla bjaurėjausi, ir kurių valdymo metodus norėjau pakeisti. Todėl ir pasitraukiau iš frakcijos“.