Apklausos išvada – korupcijos prevencijai skirtas „karštąsias linijas“ reikia taisyti

Teisingumo ministerija atliko Lietuvos institucijų – savivaldybių, teisėsaugos bei kitų įstaigų apklausą, kad įvertintų, kaip efektyviai veikia pranešimus apie korupciją ir kitus pažeidimus fiksuojančios vadinamos „karštosios linijos“.

Gauti duomenys ir išvados padės įsteigti patikimą bendradarbiavimo kanalą su visuomene, prisidės kuriant asmenų, pranešusių apie įvairius korupcinius nusikaltimus, apsaugos sistemą. Tai – viena iš svarbių priemonių, numatytų Vyriausybės kovos su korupcija veiksmų programoje.

Savivaldybėse, teisėsaugos bei kitose įstaigose vykdyta apklausa parodė, kad ši korupcijos prevencijos priemonė, skirta skatinti gyventojų pilietiškumą, sudaryti jiems galimybę pranešti apie pastebėtus korupcinius nusižengimus, nėra tokia veiksminga, kaip būtų galima tikėtis.

Pranešimų kanalai veikia ne visose institucijose, kurios pagal savo veiklos pobūdį turėtų būti suinteresuotos stiprinti skaidrumą, arba jau veikiantys nesulaukia nė vieno pranešimo. Vos pusė apklaustų institucijų, turinčių „karštąsias linijas“, yra patvirtinusios vidaus taisykles ar kitą dokumentą, reglamentuojantį jų veikimą. Be to, didelė dalis tyrime dalyvavusių įstaigų nekaupia statistinės informacijos, pavyzdžiui, kiek gaunama tokių pranešimų, kiek jų pagrindu buvo pradėta vidaus tyrimų arba perduota teisėsaugos institucijoms, kokia šių tyrimų baigtis.

Tik apie 60 procentų institucijų informuoja pranešėjus apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto pranešimo, tokiu būdu užtikrindamos grįžtamąjį ryšį pranešėjui.

„Apklausa atskleidė, kad dauguma įsteigtų pranešėjų kanalų yra neefektyvūs arba neatlieka savo misijos. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl mūsų žmonės dažnai nesiryžta prabilti apie padarytus pažeidimus ar net nusikaltimus. Lietuvoje būtina parengti „karštosios linijos“ standartą, nustatyti jos veikimo, grįžtamojo ryšio principus. Tai prisidės kuriant patikimą pranešėjų apsaugos sistemą ir paskatins gyventojus viešinti jiems žinomas negeroves“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Pasitikėjimą tokiais pranešimų kanalais stiprina pagarba žmonėms – žinojimas, kad bus išsaugotas visiškas jų asmens duomenų anonimiškumas, kad į jų parnešimą buvo sureaguota. Dabar tik trečdalis apklaustų institucijų pranešėjus informuoja apie tai, kaip bus apsaugoti pareiškėjai.

Klausimynas buvo parengtas bendradarbiaujant su Transparency International Lietuvos skyriumi. Prašymas dalyvauti anoniminėje apklausoje buvo pateiktas daugiau kaip 200 valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų. Buvo gauti 184 užpildyti klausimynai.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.