Punios šilas – gamtosaugos ekspertų akiratyje

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro komanda Nemuno kilpų regioniniame parke susirinko į antrąją šiais metais jungtinę ekspediciją. Šį kartą gamtosaugos ekspertai tyrinėjo vieną vertingiausių Lietuvos miškų – Punios šilą.

Pasak Metodinio-analitinio centro vadovo Daliaus Dapkaus, ekspedicijų metu surenkama informacija padeda nustatyti potencialias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, įvertinti esamų buveinių būklę, pagrįsti teritorijų apsaugos tikslus. Be to, tai puiki proga ekspedicijų dalyviams papildyti savo gamtosaugines žinias bei įgūdžius.

„Džiaugiamės, kad LIFE integruotojo projekto dėka galime operatyviai reaguoti ir Aplinkos ministerijos pavestų skubių užduočių atlikimui sutelkti reikiamų sričių gamtosaugos ekspertų žinias ir patirtį. Štai kad ir Punios šilo atvejis – prasidėjus viešiems ginčams dėl šios gamtinių vertybių apsaugai Europos lygmeniu svarbios teritorijos ateities perspektyvų ir įgyvendinant aplinkos ministro pavedimą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai parengti šios vietovės apsaugos tikslų projektą, mūsų centro ekspertai atidėjo suplanuotus darbus ir ėmėsi šios užduoties. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančio Punios šilo teritorija užima 2702 ha plotą, todėl laukia itin didelės apimties, didelio kruopštumo ir atsakingumo reikalaujantis darbas“, – ekspedicijos tikslus komentavo D. Dapkus.

Pasak jo, šiai neplanuotai ir skubiai užduočiai atlikti būtinas Punios šilo gamtinių vertybių būklės vertinimas. Tai apima ne tik susipažinimą su teritorijoje anksčiau vykdytų tyrimų duomenimis, bet ir trūkstamos informacijos apie organizmų grupių ar rūšių būklę Punios šile papildymą ar atnaujinimą ekspedicijų metu surinktais duomenimis, o taip pat ir EB svarbos natūralių gamtinių buveinių inventorizaciją ir jų būklės vertinimą. Šie darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo pabaigos. Vėliau surinktos informacijos pagrindu bus parengtas šios vietovės apsaugos tikslų projektas.

Pirmoji ekspedicijos diena buvo skirta Punios šile susipažinti su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, identifikuoti, kokius duomenis būtina papildyti ir patikslinti, kokių iki tol nerastų saugomų rūšių tikimasi surasti. Sekančiomis dienomis dalis ekspedicijos dalyvių išvyko į šilą vertinti esamą Europinės svarbos natūralių gamtinių buveinių būklę, kiti grupelėmis pasiskirstytose vietose ieškoti itin retų vabzdžių – purpurinio plokščiavabalio, Šneiderio kirmvabalio, Manerheimo grybinuko.

Pirmieji ekspedicijos rezultatai iš tiesų džiuginantys – visas minėtas vabzdžių rūšis Punios šile pavyko aptikti! Vienos rūšys buvo gausesnės, kitos – retesnės, o labiausiai nudžiugino Manerheimo grybinuko radimas. „Tai itin įdomus ir netikėtas radinys, kadangi dėl sausringų metų teritorijoje grybų tikrai mažai. Be to, tai pirmoji Manerheimo grybinuko radavietė šiame Lietuvos regione, iki šiol jo aptikta nebuvo. Taigi belieka džiaugtis puikiu rezultatu“, – apibendrindamas kalbėjo vienas ekspedicijos vadovų VSTT Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertas – entomologas Giedrius Švitra.

Pasak jo, apie šių visoje Europoje saugomų vabzdžių apsaugos būklę Punios šile dar anksti kažką konkrečiau teigti – reikalinga ekspedicijos metu surinktos informacijos analizė ir tik po jos sekančios išvados atsispindės šios teritorijos apsaugos tiksluose. Jis taip pat pabrėžė, kad tą patį galima pasakyti ir apie EB svarbos natūralių gamtinių buveinių būklę – jų inventorizacijos darbai Punios šile vyks dar ne vieną dieną ir tik juos pabaigus bus galima konstatuoti jų būklę ir formuluoti apsaugos tikslus.

„Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų nustatymas yra labai svarbus Natura 2000 tinklo teritorijų steigimo ir jose esančių gamtinių vertybių apsaugos užtikrinimo etapas. Paprastai sakant, apsaugos tikslai nurodo, ką, kur, kiek ir kaip kiekvienoje teritorijoje reikia saugoti“, – vieną iš šiuo metu pagrindinių VSTT Metodinio-analitinio centro darbų apibūdino šio centro vadovas D. Dapkus.

Ekspedicijoje Punios šile dalyvavo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus ir Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojai.

B. Valatkienės, N. Žitkevičiaus, J. Samkienės nuotraukos

Justė Samkienė

 

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie