Lietuvoje planuojama atnaujinti virš pusės milijono pastatų: pristatytas Nacionalinio pastatų renovacijos plano projektas

Aplinkos ministerija visuomenei pristatė Nacionalinio pastatų renovacijos plano projektą. Jame numatyta  iki 2050 m. atnaujinti apie 519 tūkst. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų.  Preliminari šių darbų vertė – 66,2 mlrd. eurų. Įgyvendinus planą, pirminės energijos suvartojimas sumažėtų 45 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas – 41 proc., palyginti su 2020 metais.

Kryptis iki 2050 metų

Nacionalinis pastatų renovacijos planas yra ilgalaikis dokumentas. Jis nustato, kaip Lietuvos pastatai turi keistis iki 2050 m. Plane įvertinta, kokios būklės dabar yra pastatai ir kokios yra jų atnaujinimo galimybės. Jame numatyti ilgalaikiai tikslai ir rodikliai pažangai matuoti. Taip pat nurodyta, kurie pastatai bus atnaujinami pirmiausia, kokios priemonės ir kiek lėšų tam reikės.

Tokį planą turi parengti kiekviena Europos Sąjungos šalis. Tai nustato 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo.

Atnaujinti reikės apie 519 tūkst. pastatų

2025 m. Lietuvoje buvo beveik 2,7 mln. pastatų. Jų bendras plotas – 254,8 mln. kv. m. Iš jų 626,2 tūkst. buvo gyvenamieji pastatai (140 mln. kv. m), o 2,01 mln. – negyvenamieji (114,8 mln. kv. m).

Pagal plano projekto skaičiavimus, iki 2050 m. reikės atnaujinti apie 519 tūkst. pastatų: apie 473 tūkst. gyvenamųjų ir 46,5 tūkst. negyvenamųjų. Tai kainuotų apie 66,2 mlrd. eurų. Jei valstybė remtų renovaciją taip pat kaip dabar, jos parama siektų 13,2–19,8 mlrd. eurų.

Daugiausia numatoma atnaujinti senų pastatų. Net 45 proc. visų pastatų pastatyti 1971–1990 m., todėl jie mažiausiai taupo energijos.

Mažiau energijos ir taršos

2024 m. gyvenamiesiems pastatams šildyti sunaudota 12,78 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) energijos. Daugiausia naudota malkų, medienos ir žemės ūkio atliekų (5,01 tūkst. GWh). Toliau – centralizuotai tiekiama šiluma (4,36 tūkst. GWh), elektra (1,725 tūkst. GWh) ir gamtinės dujos (1,64 tūkst. GWh).

Atnaujinus visus pastatus, pirminės energijos bus sunaudojama 45 proc. mažiau, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama 41 proc. mažiau nei 2020 m.

Planas bus įgyvendinamas naudojant valstybės, Europos Sąjungos ir kitų šaltinių lėšas, taip pat privačias lėšas. Tikslios sumos bus nustatomos atskirai kiekvienai priemonei, atsižvelgiant į jos apimtį ir finansavimo galimybes. Plano projektui dar turės pritarti Vyriausybė.

Plano pristatymo skaidres galima rasti čia.

Pristatymo vaizdo įrašą galima rasti čia.

 

 

Projektas „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE20 IPC/LT/000002) yra finansuojamas Europos Sąjungos LIFE programos ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiame pranešime pateikiamas Aplinkos ministerijos požiūris, ir Europos Komisija nėra atsakinga už bet kokį šios informacijos panaudojimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *