Artėjant Vėlinėms šie darbai tampa daugelio šeimų susitikimo ir prisiminimų dalimi. Tačiau ruošiantis aplankyti mirusiuosius verta pagalvoti ir apie dienas po šventės – kas sugrįš surinkti sudegusių žvakių, nuimti nuvytusių puokščių ir pasirūpinti kapaviete žiemai.
Kapų priežiūros įmonės „Eram service“ vadovė Rūta Matulienė sako, kad prieš vykstant į kapines pravartu pasitarti su artimaisiais. Norėdami pagerbti mirusiuosius, šeimos nariai kartais kiekvienas atskirai pasirūpina gėlėmis ir dekoracijomis. Ant vieno kapo jų susikaupia tiek, kad atskiros puošmenos ima užgožti viena kitą.
„Viena dekoracija gali būti labai graži, bet kai jų prineša įvairių skirtingų, labai gražių, gaunasi tokia beskonybė“, – pastebi R. Matulienė.
Jos patarimas paprastas – iš anksto susitarti, kas ką atneš. Vieni gali pasirūpinti žvakėmis, kiti – puokšte ar pasodinamomis gėlėmis. Taip lengviau išlaikyti vientisą, tvarkingą kapavietės vaizdą.
Pašnekovė primena, kad kapinės pirmiausia yra ramybės vieta. Todėl ruošiantis Vėlinėms svarbus ir saikas: apgalvoti, kiek puošmenų reikia, kur jas padėti ir kas jomis pasirūpins vėliau.
Po šventės lieka darbų, kurių lankymo dieną dar nematyti. Sudega žvakės, nuvysta gėlės, ant kapaviečių vėl prikrinta lapų. Pasitaiko ir sudužusio žvakių stiklo. R. Matulienės teigimu, dalis žmonių iš anksto suplanuoja kapavietės sutvarkymą po Vėlinių, kad ji būtų paruošta žiemai.
Vis dėlto dažnai sugrįžti gali ne kiekvienas. Kalbėdama apie savo darbo patirtį, pašnekovė mini žmones, kuriems tvarkyti artimųjų kapus trukdo sveikata ar vyresnis amžius. Kitiems prireikia pagalbos sodinant augalus ar sprendžiant, kaip įrengti mažiau priežiūros reikalaujančią kapavietę.
Todėl netvarkingas kapas savaime neatskleidžia visos šeimos istorijos. Už nepriežiūros gali slypėti ir pasikeitusios žmogaus galimybės atlikti anksčiau įprastus darbus.
Rečiau atvykstantiems R. Matulienė pataria įvertinti, kiek laiko ir jėgų jie galės skirti kapavietei. Paprastesnis apželdinimas, daugiamečiai augalai gali palengvinti priežiūrą, tačiau visiškai jos atsisakyti nepavyks net pasirinkus akmens plokštę.
„Kiekvieną kapavietę reikia prižiūrėti, tik skirtumas galbūt kaip dažnai arba kiek pastangų tau reikia įdėti“, – sako ji.
Apie ilgai netvarkomas kapavietes prieš Vėlines primena ir Aplinkos ministerija. Jos aiškinimu, ilgiau kaip metus neprižiūrint kapavietės, už ją atsakingas asmuo raštu įspėjamas, kad būtina susitvarkyti. Ši nuostata netaikoma į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapavietėms. Gavus įspėjimą ir kapavietę sutvarkius, tolesnių pasekmių nebūna.
Jeigu nepriežiūra tęsiasi, taikoma nustatyta vertinimo procedūra. Kapavietę stebi ir sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima priima savivaldybės sudaryta komisija. Oficialiai pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūra gali būti perduota kitiems žmonėms – tai nėra automatinė vieno praleisto apsilankymo pasekmė.
Prieš Vėlines šeimos pokalbis gali prasidėti nuo gėlių ir žvakių, o tęstis apie kasdienį rūpestį: kam sunku atvykti, kam reikia pagalbos, kas galėtų užsukti dažniau. Tuomet ir kitas apsilankymas, jau užgesus šventinėms žvakėms, turės savo vietą šeimos planuose.
