Dar visai neseniai dalis Simno gimnazijos mokinių pietų pertrauką rinkdavosi praleisti miestelio parduotuvėje, o šiandien daugiau kaip du šimtai jų valgo mokyklos valgykloje. Rugsėjo 14 dieną gimnazijoje oficialiai atidaryta iš esmės atnaujinta virtuvė ir valgykla. Tačiau daugiau kaip 300 tūkst. eurų kainavęs projektas – ne vien naujos patalpos ir įranga. Mokykla atsisakė ankstesnio maitinimo modelio, maistą pradėjo gaminti pati ir siekia, kad kuo daugiau produktų vaikų lėkštes pasiektų iš vietos ūkių.
Simno gimnazijos direktorė Laimutė Jarmalavičienė sako, kad pokyčiai apėmė praktiškai visą valgyklos ir virtuvės infrastruktūrą.
„Mūsų valgykla buvo kapitaliai pakeista – padidintos erdvės, supirkta nauja, moderniausia įranga. Taip pat išremontuotos visos sandėliavimui ir maisto gaminimui skirtos patalpos, kad darbuotojams būtų patogu gaminti, o maistas būtų kokybiškai paruoštas“, – pasakojo L. Jarmalavičienė.
Simno gimnazijoje šiuo metu mokosi 277 mokiniai, o, direktorės teigimu, daugiau kaip 200 jų maitinasi mokyklos valgykloje.
Pasikeitusį mokinių požiūrį į mokyklos maistą, anot direktorės, galima pastebėti jau dabar. Dalis vaikų, kurie anksčiau pietų pertrauką rinkdavosi praleisti miestelyje, vėl grįžta į mokyklos valgyklą.
„Maitiname daugiau kaip 200 mokinių. Sąlygos pavalgyti sudarytos visiems ir tikrai didelė dalis mokinių iš miestelio grįžta atgal į mūsų valgyklą“, – sakė gimnazijos vadovė.
Dar iškalbingesnį įvertinimą, pasak jos, pateikė patys mokiniai.
„Jau po pirmos savaitės pas mane buvo atvykusi penktokų, paskui septintokų delegacija ir sakė: „Na, jau maistas – super.“ Vaikai tikrai gali labai gerai palyginti, nes prieš tai maitinomės ne itin kokybišku maistu, jis vaikams buvo neskanus. Dabar bandome įvairias receptūras, kurios atitinka visus reikalavimus, ir džiaugiamės, kad vaikai pokyčius įvertino labai teigiamai“, – kalbėjo L. Jarmalavičienė.
Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė neslepia – imtis permainų paskatino nepasitenkinimas iki tol mokiniams tiektu maistu.
Anot merės, savivaldybėje galiausiai nuspręsta, kad užuot ieškojus vis kito išorinio paslaugos teikėjo, verta pačioms ugdymo įstaigoms palaipsniui perimti atsakomybę už mokinių maitinimą.
„Netenkino ta kokybė, kuri buvo iki tol. Vaikams maistas tikrai buvo, švelniai tariant, ne itin skanus, o kaina buvo pakankamai didelė. Todėl nusprendėme, kad atėjo laikas po truputį pradėti maitinti patiems“, – sakė R. Vitkauskienė.
Pirmąja šį žingsnį žengė Simno gimnazija.
Tam prireikė ir nemažų investicijų. Pasak merės, virtuvės bei valgyklos atnaujinimas Simno gimnazijoje kainavo šiek tiek daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Tačiau Simnas neturėtų likti vienintelis toks pavyzdys rajone.
„Tikrai planuojame tai ir kitose rajono mokyklose bei darželiuose. Kitais metais rugsėjo mėnesį Daugų mokykla ir Daugų darželis patys gamins maistą. Tikėtina, kad prisijungs dar viena gimnazija – žiūrėsime, kaip pavyks susitarti ir sudėlioti biudžetą“, – teigė R. Vitkauskienė.
Pasikeitė ne tik tai, kas gamina vaikams pietus. Viena pagrindinių naujojo modelio krypčių – trumposios maisto tiekimo grandinės.
Jų principas paprastas: kuo mažiau tarpininkų tarp maistą užauginusio ūkininko ir jį valgančio vaiko. Taip siekiama, kad mokyklas pasiektų daugiau vietoje užaugintų, šviežių produktų, o kartu būtų kuriama stabilesnė rinka Lietuvos ūkininkams.
Simno gimnazijai vietos ūkininkai jau tiekia sezoninius vaisius ir daržoves, o ateityje jų produkcijos dalį norima didinti.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad vienas didžiausių tokios sistemos iššūkių – logistika.
„Mokyklose nėra didžiulių produkcijos kiekių, todėl tai yra susitarimo klausimas. Esminis iššūkis – logistika. Tačiau džiugu, kad prie šio projekto jungiasi ne tik mokyklos ar darželiai, bet ir ligoninės, socialinės įstaigos, krašto apsaugos sistemos organizacijos“, – kalbėjo K. Mažeika.
Pasak ministro, ūkininkui tiekimas į mokyklas neturėtų būti suvokiamas kaip neįveikiama administracinė užduotis. Vis dėlto svarbu užtikrinti tiek produkcijos kokybę, tiek jos kilmę, kad trumpųjų grandinių sistema netaptų būdu perpardavinėtojams prisidengti Lietuvos ūkininkų vardu.
Simno modelis, ministro teigimu, neturėtų būti tik mažų miestų ar nedidelių mokyklų privilegija.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra įtraukta į Vyriausybės programos prioritetus, o galutinis tikslas – kad tokia praktika plistų po visą Lietuvą.
„Šis modelis yra vienas iš Vyriausybės programos prioritetų. Tikslas – kad tai būtų visose Lietuvos savivaldybėse, visose mokyklose“, – sakė K. Mažeika.
Anot jo, vienas svarbiausių dalykų savivaldybėms – politinis apsisprendimas. Dalis mokyklų per daugelį metų yra apskritai atsisakiusios nuosavų virtuvių ir maisto gamybos pajėgumų, todėl norint grįžti prie savarankiško maitinimo reikia investuoti į įrangą, patalpas ir darbuotojus.
Tačiau ministras pabrėžia, kad norima paneigti ir įsitikinimą, jog toks modelis įmanomas tik mažesnėse savivaldybėse.
„Norime parodyti, kad ir didelės savivaldybės, ir didelės administracijos tikrai gali su tuo susitvarkyti. Net ir esant dideliems mokinių srautams galima viską suplanuoti taip, kad vaikai valgytų Lietuvos ūkininkų užaugintą maistą“, – teigė žemės ūkio ministras.
Tam artimiausiu metu Kauno rajone numatomas pilotinis projektas, kuriuo, pasak K. Mažeikos, norima įrodyti, kad trumpųjų grandinių principą galima pritaikyti ir ten, kur mokinių bei reikalingo maisto kiekiai yra gerokai didesni.
Alytaus rajonas pagal trumpųjų maisto tiekimo grandinių iniciatyvų įgyvendinimą renginio metu buvo įvardytas tarp penkių geriausiai šioje srityje besitvarkančių šalies savivaldybių.
Tačiau Simno gimnazijoje pokytis matuojamas ne vien investicijų suma, naujos virtuvės įrangos kiekiu ar vietos ūkininkų produkcijos dalimi.
Bene paprasčiausias rodiklis – patys mokiniai.
Jeigu anksčiau dalis jų per pietų pertrauką eidavo į miestelį ieškoti alternatyvos mokyklos maistui, dabar, pasak gimnazijos vadovybės, jie grįžta į valgyklą.