Planuojama uolienų perdirbimo įmonė Alytuje neramina ir verslininkus: klausimų daugiau nei atsakymų

Panašu, kad Alytus padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro pamoką išties išmoko. Dabar koją Dzūkijos sostinėn įkelti besirengiančią iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo gamyklą ne tik valdžia narsto pro padidinamąjį stiklą, bet ir verslo atstovai. Pastarieji penktadienį inicijavo pasitarimą šia tema, mat po planuojamos įmonės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos paviešinimo nerimą kurstančių klausimų kilo daugiau negu pateikta atsakymų.

Sunerimo ir verslo bendruomenė

Pasitarimas dėl netoli didžiosios gaisravietės planuojamos iškastinės mineralinės uolienos perdirbimo veiklos ir jos poveikio aplinkai Alytaus miesto savivaldybėje vyko penktadienį. Jame dalyvavo ne tik miesto valdžios, sunerimę būsimos gamyklos kaimyninių verslų atstovai, bet ir mokslininkai, chemikai, visuomenės sveikatos centro, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, aplinkosaugininkų atstovai.

Po pasitarimo kalbintas netoli planuojamos uolienų perdirbimo gamyklos įsikūrusios, vienos didžiausių įmonių Alytuje „Jakobsen Home Co“ savininkas, Lietuvoje gyvenantis danas Esbenas Lundas Jakobsenas sako, kad nežinomybė dėl planuojamos gamyklos veiklos poveikio, galimo triukšmo, taršos kelia nerimą tiek dėl jo paties verslo, tiek dėl darbuotojų sveikatos. Esą kyla tam tikros papildomos rizikos, dėl ko galimas ir kai kurių įmonių išsikėlimas. Įmonės atstovai taip pat savarankiškai konsultavosi su chemikais dėl planuojamos iškastinių uolienų perdirbimo veiklos poveikio.

Pasak E. L. Jakobseno, įmonė savo veiklą planuoja pastate, kuris iš esmės, ypač po gaisro, neatitinka saugos reikalavimų. O visa tai turi reikšmės avarijoms ir pasekmėms. Verslininkas pabrėžė, kad kalbama apie chemijos pramonę, kuri tiek šalia esančioms įmonėms, tiek patiems alytiškiams kelia tam tikras rizikas. Esą neįvertinti tokie dalykai, kaip žmogiškos klaidos proceso metu, avarijos, kokia ir įvyko „Ekologistikoje“. Gali įvykti netikėti sprogimai. Tokiu atveju nukentėtų kaimyniniai objektai, būtų apgadinti pastatai, o žmonės gali nukentėti nuo kenksmingų medžiagų, sukeliančių vėžinius susirgimus. Jis retoriškai klausė, kas galėtų pasakyti, ar po dešimties metų tai neatsilieps žmonių sveikatai.

E. L. Jakobsenas atkreipė dėmesį, kad mažai akcentuojamas šios įmonės veikloje planuojamas naudoti granitas, kuris iš esmės talpina visą Mendelejevo lentelę, net ir radioaktyvias medžiagas tokias kaip uranas. Pasak jo, per metus granito gamyba planuojama apie 60 tūkst. tonų, o tai sudaro ir nemažą kiekį urano.

Atsakyti, ar šios uolienų perdirbimo gamyklos veikla galėtų kelti kokį nors pavojų visuomenei, šiandien dar negali nei viena institucija. „Visoms institucijoms, gyventojams, verslo atstovams kyla daug klausimų, į kuriuos paviešintoje poveikio aplinkai ataskaitoje atsakymų nerandam. Šią akimirką atsakyti, ar visuomenei kiltų, koks nors pavojus ar ne, negalime. Atsakymų yra daug mažiau negu klausimų. Mes ruošiamės juos pateikti ataskaitos rengėjams. Mūsų vertinimas galimas tik tada, kai bus atsakyta į visus klausimus. Visuomenės sveikatos centrui rūpi klausimai apie galimą poveikį žmonių sveikatai, kurie dirbs ar gyvens netoli numatomos gamyklos. Mums rūpi ir galima aplinkos oro tarša cheminėmis medžiagomis, ir triukšmas, ir vibracija“, – sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento direktorė Dalytė Nekraševičienė ir pridūrė, kad vertinti , kada galima tikėtis atsakymų į visus rūpimus klausimus, nesiryžta.

Poveikį tirs nepriklausomų mokslininkų grupė

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis taip pat nusiteikęs šios planuojamos įmonės veiklą išnarstyti labai atidžiai.

„Vos išgirdę, kad tokia veikla planuojama Alytuje, mes pradėjome atlikti savo namų darbus. Prieš dvi savaites dėl to buvome susitikę su atsakingais specialistais, o dabar susitikome su verslo atstovais, kurie susitikimą ir inicijavo. Mes suprantame, juk beveik du tūkstančiai darbo vietų šalia. Verslas sako, kad yra sunerimęs, kas bus, yra daug neaiškumų. Savivaldybė savo ruožtu taip pat yra parengusi beveik aštuonių lapų klausimyną ir tikimės gauti atsakymus“, – sakė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Susitikime dalyvavo ir aplinkosaugos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, vandentvarkos, visuomenės sveikatos centro specialistai, nuotoliniu būdu prisijungė ir chemikai.

Alytaus miesto savivaldybė Lietuvos mokslų akademijos prašė pagalbos suformuojant geriausių Lietuvoje profesorių, akademikų grupę, kuri paanalizuotų patį planuojamos veiklos procesą ir atsakytų į klausimus, kas jo metu išsiskirs bei įvertintų galimas rizikas. Šio darbo ėmėsi aštuoni profesoriai ir akademikai. Visa tai savivaldybei nekainuos nė cento, mat pirmą kartą bus pasinaudota Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbiavimo sutarties suteiktomis galimybėmis.

„Pavyzdžiui, nevertinama reabilitacijos centro, kur būna seneliai, situacija. Gaisro metu mums reikėjo juos evakuoti. Šalia yra ir daugiabučiai, darželiai, mokyklos, vandens telkiniai. O kur dar triukšmas, vibracijos, kvapai. Visa tai mus neramina. Galiausiai prieš pusę metų kitoje pastato pusėje turėjome gaisrą, o dabar šalia norima atidaryti tokią gamyklą. Mes nenorime atbaidyti investuotojų, bet pirmiausia mums rūpi žmonių, šalia dirbančio verslo saugumas ir be abejo poveikis aplinkai. Alytus turi būti žalias miestas“, – kalbėjo meras.

N. Cesiulis teigė bendravęs su planuojamos įmonės investuotojais, kurie tikina, kad įmonės veikla bus saugi. Miesto vadovas pabrėžė, kad norisi tikėti verslininkų žodžiu, tačiau ne mažiau svarbu tikėti ir visa tai vertinančiomis institucijomis.

Planuojamos įmonės vadovas Andrius Stasiukynas neigia, kad mineralinių uolienų perdirbimo veikla bus tarši ir kenksminga, netgi teigia priešingai – ji bus draugiška aplinkai. Taip pat jis yra sakęs, kad uolienų perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai ataskaita yra atlikta pagal visas teisines normas, tad yra įsitikinę dėl visapusiško visuomenės saugumo. Esą veikla negeneruos jokių atliekų ir pasidžiaugė, kad pavyko sukurti tokią uolienų perdirbimo technologiją. Esą tai būtų didelės pridėtinės vertės įmonė, kurios darbuotojai turės progą uždirbti solidžius atlyginimus.

Pasak jo, kalbos apie galimą neigiamą įmonės veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei tėra nepagrįstai paleista antis.

Ataskaitą pristatys viešai

Dar šio pirmadienio vakarą planuojamas šios uolienų perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai ataskaitos pristatymas. Tačiau mero įsitikinimu, visa tai būtų tikslinga atidėti bent jau tam laikotarpiui, kol paaiškės daugiau atsakymų, kol profesionalai pateiks savo vertinimus. Ar sutiks studijos rengėjai su tokiu siūlymu, iki šiol nėra aišku.

Minėta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl iškastinės mineralinės uolienos perdirbimo gamyklos Alytuje, Pramonės g. 1, viešai pateikta buvo dar gegužės viduryje. Ją Alytuje įsteigtai Andriaus Stasiukyno vadovaujamai bendrovei „MS LT01“ rengė bendrovė „Aplinkos vadyba“.  Ataskaita sukėlė daug klausimų Alytaus miesto vadovams, administracijos specialistams, kaimyninių galimos gamyklos verslo atstovams ir kitų institucijų specialistams. Joje pasigesta išsamios informacijos, kaip bus užtikrinti visi saugumo reikalavimai gamybos, chemijos produktų gabenimo ir sandėliavimo procesų metu. Taip pat imta nuogąstauti, kad gamybos bei technologinių procesų metu planuojami naudoti dideli kiekiai chemikalų, keliamas triukšmas ir vibracija gali pridaryti žalos miesto gyventojams, kaimyniniams verslams, netoliese veikiančioms institucijoms.

Dėl to buvo nuspręsta konsultuotis su nepriklausomais chemikais ir inžinieriais, kurie objektyviai įvertintų visas galimas grėsmes.

Dėl įmonei atliktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos išvadas pagal kompetenciją teiks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas, Alytaus priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba, Alytaus miesto savivaldybės administracija. Sprendimą dėl PAV ataskaitos tvirtinimo priims Aplinkos apsaugos agentūra Vilniuje.