Prašymas politikams skirti daugiau mokytojų padėjėjų – su ašaromis akyse: problemos sprendimas atidėtas

Alytaus politikai paskutiniajame šių metų tarybos posėdyje sugrįžo prie mokytojų padėjėjų, skirtų negalią, specialiuosius poreikius turintiems vaikams, papildomų etatų steigimo. Daugumos politikų ryžtis priimti sprendimą neįtikino nei su ašaromis akyse pasisakyti pasiryžusios negalią turinčio vaiko mamos, nei profsąjungos atstovės argumentai. Klausimas buvo atidėtas kitam tarybos posėdžiui, kuris įvyks jau kitų metų sausį. Kai kurie politikai tikino dėl tokios susiklosčiusios situacijos jaučiantys gėdą prieš alytiškius ir švietimo bendruomenę.

Antrą kartą iš eilės svarstyti šį klausimą taryboje sugrąžino sprendimo projektą rengusi Mišri tarybos narių grupė Alytaus miesto taryboje. Klausimą pristatinėjo Laura Radzevičiūtė. Šįkart buvo prašoma papildomai įsteigti negalią ir/ar specialiuosius poreikius turintiems vaikams mokytojo padėjėjų – 15,7 etatus, švietimo pagalbos specialistų. Alytaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinti siūlytas toks didžiausias leistinas Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių įstaigų pareigybių skaičius, kuris užtikrintų normalų ir kokybišką švietimo biudžetinių įstaigų darbą, visų Alytaus švietimo įstaigų ugdymo prieinamumą visiems negalią turintiems vaikams ir tinkamą ugdymo sąlygų pritaikymą.

Sprendimo priėmimo būtinybę rengėjai grindė lygias galimybes nepaisant negalios bei demokratijos principus užtikrinančiais bei reglamentuojančiais šalies ir tarptautiniais teisės aktais.

Šio sprendimo projekto įgyvendinimui iš savivaldybės biudžeto papildomai reikėtų 170 tūkst. eurų.

Tokios paties pobūdžio klausimas buvo svarstytas ir lapkričio mėnesio tarybos posėdyje. Tąkart politikai pritarė vienuolikai papildomų mokytojų padėjėjų etatų. Meras pabrėžė, kad rinkoje tiek profesionaliai paruoštų specialistų iš viso nėra.

Panašu, kad įtraukiojo ugdymo koncepcija, pagal kurią Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos priima negalią turinčius vaikus mokytis kartu su visais, ir savo valia ir pastangomis užtikrina jų įtraukimą į švietimo sistemą, įplieskė pleištą tarp politikų. Argumentais tampa ir taip trūkstamos lėšos biudžete, ir specialiai tam paruoštų specialistų trūkumas.

„Įtraukusis ugdymas vyksta visu pajėgumu ir kiekviena mokykla turi daug tų vaikučių. Jokio stebuklo 2023 metais jau nebepamatysime, nes vaikų, turinčių vidutinių specialiųjų poreikių, pilna. O vaikų su labai dideliais specialiaisiais poreikiais jau yra ir gimnazijose, kur net nesvarstoma galimybė apie mokytojų padėjėjus. Prašome savivaldos nestabdyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo, o priimti atitinkamus sprendimus, užtikrinkite mokinių ir mokytojų saugumą mokyklose. Mokytojai nori mokyklas palikti vien todėl, kad nenori būti mušami vaikų. Padėjėjų prailgintose grupėse nėra iš viso.

Vakar trys mokytojai ir viena padėjėja pareiškė planuojantys išeiti iš darbo, nes darbo sąlygos tapo ypač sudėtingos. Jie visiškai sugniuždyti psichologiškai.

Pasigailėkite ir tų mokinių, kurie neturi specialiųjų poreikių, ir tų, kurie juos turi“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimui vadovaujanti Meilė Platūkienė.

Pasisakyti ryžosi ir autizmo spektro sutrikimą turinčią aštuonerių dukrą auginanti alytiškė Gintarė Veteikė.

„Problemos prasidėjo maždaug 2018 metais, 2019 metais jau gavome patvirtintą diagnozę. Tada ir prasidėjo mūsų problemos su padėjėjais dar darželyje. Man buvo tiesiogiai pasakyta, kad padėjėjos negausime, nes darželis neturi lėšų tokiai pagalbai suteikti. Buvo pasiūlyta kreiptis į savivaldybę, Švietimo skyrių.

Mano nuomone, mes kaip tėvai, sužinoję diagnozę, kad mūsų vaikai truputį kitokie, išskirtiniai, ir taip patiriame labai daug streso. Turime ne tik rūpintis savo vaikais ir jų gerove, bet dar ir maldauti pagalbos, kuri jiems priklauso. Mano vaikas nebuvo pakankamai pasiruošęs pereiti į pradinę mokyklą. Padėjėjos darželyje laukėme beveik metus. Toks jausmas, kad niekam nerūpi vaikai su specialiaisiais poreikiais.

Manau, kad būtų tikslinga suteikti galimybę vaikams, gaunantiems padėjėjus darželiuose, juos vestis ir į mokyklas, nes jiems svarbi rutina. Jie patiria labai daug streso, ypač kai ateina į naują mokyklą, todėl jiems svarbu turėti gerai pažįstamą žmogų, su kuriuo jis jausis saugiau.

Kai nėra mokytojų padėjėjų, labai kenčia tiek vaikai su specialiaisiais poreikiais, tiek ir kiti vaikai, besimokantys toje pačioje klasėje. Pagalvokite, kas vyksta klasėse, kuriose yra agresyvių vaikų su specialiaisiais poreikiais. Atsižvelkite ir pagailėkite vaikų ir mokytojų“, – su grauduliu balse kalbėjo G. Veteikė.

Sigitas Leonavičius pabrėžė, kad savivalda negali nevykdyti Vyriausybės priimtų sprendimų, negalima taip eksperimentuoti, neskirti pinigų ir disbalansuoti emocinę bei psichologinę švietimo bendruomenės būseną.

„Matome kokios pasekmės ir dar mums reikia, kad ateitų mamos ir su ašaromis akyse įtikinėtų, kad joms būtų suteikta teisėtai priklausanti paslauga? Nesuprantu, ar apie tai iš viso reikia diskutuoti“, – kalbėjo S. Leonavičius.

Deja, nė vienas išsakytas argumentas daugumos politikų neįtikino priimti sprendimą čia ir dabar. Šis klausimas, mero siūlymu, buvo atidėtas nagrinėti kitais metais sausį vyksiančiame tarybos posėdyje. Miesto vadovo argumentas atidėti klausimo svarstymą buvo, kad pasiūlytame sprendimo projekte numatyta steigti etatus ne tik mokytojų padėjėjams, bet ir kitiems specialistams.

Tarybos narė L. Radzevičiūtė sakė, kad dėl tokios susiklosčiusios situacijos asmeniškai jaučianti gėdą prieš alytiškius ir švietimo bendruomenę.