Parodoje „Jų kraujas rožėm pražydėjo…“ pristatomi Lietuvos kariuomenės istorijos epizodai, susiję su Alytumi. Parodoje pateikiama informacija apie Alytaus mūšio metu žuvusį pirmąjį Lietuvos kariuomenės karininką Antaną Juozapavičių, jo atminimo įamžinimą mieste, įvairių 1918–1939 m. mieste dislokuotų karinių dalinių kareivių rutiną, buitį ir pramogas.

Parodos kuratorius – Vilmantas Dunderis

Dailininkė – Gintarė Markevičienė.
Vieta: Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus.
Laikas: 2018 m. vasario 14 d. 17 val. Paroda veiks 100 dienų.

Giedriaus Kuprevičiaus tezių opera „Liuterio durys“, vainikavusi Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtus metus, balandį pradėskelionę po didžiuosius Lietuvos miestus. Didelio publikos susidomėjimo sulaukusį žymių šalies kūrėjų darbą galės išvysti Panevėžio, Alytaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai.

Pagal Herkaus Kunčiaus libretą sukurta tezių opera – tai modernus žvilgsnis į reikšmingą istorinį tarpsnį, išryškinant ir šiandien aktualius klausimus. Pasak rašytojo, tezių operoje „Liuterio durys“ mėginama atkurti ne tik Martyno Liuterio laikmečio dvasią, bet ir parodyti svarbiausius jo gyvenimo etapus, lydimus tikėjimo, abejonių, ir žinoma, meilės“.

„Ryškiausias sukakties akcentas“, „Brandi Kalėdinė dovana, atverianti duris į žmogaus sielos grožio tyrumą“, „Puikus gabių kūrėjų komandinio darbo pavyzdys“ – tokiais atsiliepimais muzikos ir teatro kritikų palydėtos pirmosios operos premjeros bei Vilniaus ir Kauno teatrų salėse netelpantys žiūrovai įrodė, kad kūrinys dar tik pradeda savo gyvavimą scenoje“ – teigia organizatoriai.

Pagrindinius vaidmenis operoje sukūrė ryškiausi jaunosios kartos operos solistai – Liudas Mikalauskas (Martynas Liuteris), Rafailas Karpis (Tecelis, indulgencijų prekeivis), Eugenijus Chrebtovas (Vienuolis Juodasis), Tomas Pavilionis (Vienuolis Rudasis), Vilija Mikštaitė (Miestietė) ir kiti. Ypatingas vaidmuo spektaklyje patikėtas chorui – aukštuomenės damas, Tecelio pagalbininkus, miestiečius įkūnija profesionalus ir nuolat veržliais sumanymais stebinantis choras „Vilnius“.

„Mane žavi paradoksalus Martyno Liuterio veiksmas – racionaliniu ir valingu būdu jis siekė įgyvendinti labai emocingą Dievo ir žmogaus suartinimo be tarpininkų idėją“, – pastebi operos režisierius, daugiau nei 100 spektaklių pastatęs Gytis Padegimas, į savo komandą pakvietęs ištikimas bendražyges – scenografę Birutę Ukrinaitę bei choreografę Indrę Puišytę. Į kūrybinį tandemą sklandžiai įsiliejo vaizdo projekcijas spektakliui kūręs Linartas Urniežis ir viso pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas – choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas.

„Liuterio durys“ yra daugeliu aspektų kitoks, išskirtinis kūrinys. Krūvis, scenoje tenkantis mūsų chorui, yra ir nemažas iššūkis, ir didžiulis pasiekimas. Dar vienas išskirtinumas ir labai natūralus bei organiškas kompozitoriaus sprendimas yra tai, kad operai įprastas orkestras pakeičiamas instrumentiniu ansambliu. Todėl visas muzikinis koloritas laikosi ant puikių muzikantų – gitaristo Sauliaus S. Lipčiaus, perkusininko Sauliaus Auglio, akordeonininko Tado Motiečiaus, violončelininkės Elenos Daunytės bei pianisto Vincenzo de Martino pečių“ – pasakojo A. Dambrauskas.

G. Kuprevičiaus tezių operos „Liuterio durys“ spektakliai įvyks balandžio 18 d. Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, balandžio 20 d. Alytaus miesto teatre, balandžio 25 d. Kaune, Girstučio kultūros centre ir balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centre „Žvejų Rūmai“.

„KITŲ ŽMONIŲ GYVENIMAS YRA KITŲ ŽMONIŲ GYVENIMAS“

Teatrališka dokumentika apie kitus, išreikšta Viljamo Šekspyro tekstais

Režisierius ir inscenizacijos autorius: Gildas Aleksa

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Kotryna Daujotaitė

Kompozitorius: Jokūbas Tulaba

Šviesų dailininkas: Aistis Lansbergas

Vaizdo autorius: Alius Mikelionis

Vaidina: Eglė Kordiukovaitė, Andra Kavaliauskaitė, Eugenijus Rakauskas, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Renida Baltrušaitytė, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė

„Kai susitinku žmogų, kurį man teks vaidinti, sakau – žiūrėk, aš vaidinsiu tave, gerai tai, ar blogai, aš – tai tu, ir tau teks tai ilgai girdėti, aš – tai tu, aš – tai tu, susitaikyk su tuo, ir dar, būdamas tavimi, aš sakysiu dalykus, kurių tu niekada nesakei, aš pateksiu į vietas, kuriose tu niekada nesi buvęs, aš darysiu dalykus, kurių tu niekada nedarei, tai išsiaiškinę, norėčiau būti kiek įmanoma labiau autentiškas.“

(Tomas Hanksas)

„Ar teatras gali perteikti kitų žmonių gyvenimą“ – į šį klausimą mėgina atsakyti spektaklis, kaip dramaturgijos pagrindą pasirinkęs kitus – tuos žmones, kurie neturi įpročio ar galimybių lankytis teatre. Penkių žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių gyvena nakvynės ar pusiaukelės namuose, gyvenimus mėgina įkūnyti penki aktoriai naudodamiesi TIK V. Šekspyro pjesių tekstais.

„Hamletas“, „Karalius Lyras“, „Otelas“, „Audra“ ir „Venecijos pirklys“ siekia tapti realių žmonių „audromis“ ir klausimais „būti ar nebūti“. Šiame žaidime susipina dvigubas azartas – tarp realybės ir teatrališkumo, tarp aktorių ir jų vaidmenų. Kuris aktorius geriau perteiks kito žmogaus gyvenimą kaip savo?

Bilietus platina tiketa.lt ir teatro kasa.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Brolių Grimų pasakos motyvais

Kartą gyveno ožka su mažais išdykusiais ožiukais. Visai netoliese gyveno ir vilkas, piktas klastingas miško gyventojas. Mama ožka vieną rytą išsiruošė į miško parduotuvę. Vilkas tuoj pasinaudojo proga ir greitai atliuoksėjo prie oželių trobelės……?

Klasikinė pasaka perpinta aktorių Jūratės Kundrotienės ir Rūtos Petkutės nuotaikinga vaidyba ir Vytauto Skruibio sukurtomis linksmomis dainelėmis.

Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė

Vaidina aktorės: Jūratė Kundrotienė ir Rūta Petkutė

Muzikos autorius Vytautas Skruibys