Apie sūrių Birštono šaltinių gydomąsias galias kalbos sklido dar XV amžiuje – kam nepavykdavo pasveikti kitose vietovėse, pavykdavo būtent čia. Ne veltui Birštone ilsėjosi LDK kunigaikščiai – Kazimieras Jogailaitis, Žygimantas Augustas ir kiti, jėgas po koncentracijos stovyklos čia bandė atgauti rašytojas Balys Sruoga. Vis dėlto, nors kurortas garsėja savo sanatorijomis ir natūralios gamtos gydyklomis, čia slepiasi kur kas daugiau vietų, kurias verta aplankyti.
Ąžuolas, po kuriuo ilsėjosi pats Vytautas Didysis
Vos 13 kvadratinių kilometrų plotą užimantis Birštono kurortas – labai patogus turistams, mat dėl patogaus išsidėstymo jį galima apeiti pėsčiomis ar jį apžiūrėti keliaujant įrengtais dviračių takais. Birštone nuo seno LDK kunigaikščiai ne tik ilsėjosi, bet ir pramogavo, tad pirmiausia siūlome apsilankyti anksčiau jų mėgtoje vietoje – Žvėrinčiaus miško take, kur prieš daugiau nei penkis šimtus metų medžiojo šalies valdovai.
Šiandien čia apsilankę poilsiautojai gali pasimėgauti ramybe ir pasportuoti, mat miške įrengtas žiedinis 12-os kilometrų ilgio asfaltuotas pėsčiųjų bei dviračių takas, šalia galima rasti poilsiavietes, treniruoklių aikšteles. Tai vienas seniausių sveikatingumo takų Lietuvoje, pradėtas įrenginėti dar XX a. septintajame dešimtmetyje.
Veiklos Žvėrinčiaus miško take ras kiekvienas – pavyzdžiui, gamtos mylėtojai čia gali išvysti ir retų paukščių, ir prabėgančių stirnų, vasaros metu – uogauti ar grybauti. Čia pat galima aplankyti prieš pusšimtį metų Alvydo Vilkaičio miške atrastas pačios gamtos pradėtas kurti skulptūras – išsiraičiusius medžius, kurių siluetai primena žvėris. Gamtos radinius kiek patobulinus žmogui, čia atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis ir kitos įdomybės.
Keliaudami šiuo taku, atrasite ir legendomis apipintą Žvėrinčiaus ąžuolą – pasakojama, kad po jo mėgdavo ilsėtis pats LDK didysis kunigaikštis Vytautas. Tiesa, šiandien ąžuolas galiūnas guli ant žemės, apdengtas samanų sluoksnio, mat 2005 m. jį nuvertė praūžęs uraganas.
Pasivaikščiojimas taku – nemokama sveikatos procedūra
Toliau kviečiame pasivaikščioti po Birštono Nemuno krantinę, įrengtą XX a. septintajame dešimtmetyje, norint kurortą apsaugoti nuo potvynių. Šiandien krantinė – svarbiausia kurorto promenada. Nemuno pašonėje vingiuojantis 2-jų kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną su Birštono centriniu parku.
Krantinėje įrengti suolai, ant kurių prisėdus atsiveria tekančios upės vaizdas. Turistai neretai sako, kad ramus pasivaikščiojimas Nemuno pakrante atgaivina geriau nei gydomosios procedūros sanatorijoje. O nužingsniavus kiek toliau nuo Vytauto kalno, rasite Birštono prieplauką, iš kurios išplaukus atsiveria Nemuno pakrančių grožis.
Jeigu čia lankysitės šiltuoju metų sezonu, nuo krantinės Vytauto parke galėsite keltuku persikelti į Alksniakiemio – dar vadinamą Druskų – mišką kitame krante. Jame galima rasti 1,5 kilometro ilgio medžio skulptūrų ansamblį „Atminties takas“, kuriame stūkso net 11 tautodailininkų sukurtų ąžuolo skulptūrų.
Nuo Vytauto kalno keliaudami Nemuno krantine, galiausiai pasieksite Birštono centrinį parką, kuriame vingiuoja ilgiausia skulptūrinė kompozicija Lietuvoje. Šis unikalus kūrinys – 2-jų kilometrų ilgio Nemuno kilpas atkartojantis, natūraliais lauko akmenimis grįstas takas su pažymėtais panemunės miesteliais ir kaimais.
Šis takas ypatingas tuo, kad tai – tiksli Nemuno kilpų, besiraizgančių Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, kopija. Tiesa, ji – 40 kartų mažesnė nei tikrovėje, tačiau leidžia pamatyti visas upės kilpas tiesiog pusvalandžio trukmės pasivaikščiojimo metu. Sakoma, kad šiuo taku keliaujant tyloje ir įsivaizduojant, kad jūsų gyvenimas yra upė (vingiuojanti, tekanti lėčiau ar galingiau, vietomis sekli, kartais – paslaptingai gili), atrasite vertingų įžvalgų ar bent jau pamiršite kasdienes problemas.
Turistus gydo ir grožiu
Birštono centriniame parke taip pat vingiuoja ir kiti takai – sporto, dviračių, poilsio ir skulptūrų takas, kuris tituluojamas ramiausia vieta šioje miesto gamtos oazėje. Jame stūkso aštuonios šiuolaikinių lietuvių menininkų skulptūros. Birštoniečių favoritė – skulptūra „Mergaitė“, kurią sukūrė Romualdas Kvintas.
Visame Birštone galima rasti net šimtą mažosios architektūros elementų – tiesa, jos skirtos ne tik tam, kad papuoštų kurortą. Jų paskirtis – gydyti turistus grožėjimusi. Mokslininkai teigia, kad grožėjimasis gamta ir meno kūriniais padeda sveikatai, tad lankantis Birštone rekomenduojama neskubant pasižvalgyti.
Kurorte taip pat galima rasti ir reikšmingų skulptūrų – visai šalia Birutės vilos stūkso pilko akmens biustas, skirtas Birštono takais vaikščiojusiam vienam žymiausių XX a. lietuvių rašytojų – Baliui Sruogai. Šis paminklas ypatingas ir tuo, kad jo ūgis toks pat, kaip ir rašytojo – 190 centimetrų.
Rašytojas į Birštoną atvyko 1945 m. liepą, vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Dvejus metus praleidęs Štuthofo koncentracijos stovykloje, B. Sruoga į Birštoną atvyko visiškai praradęs sveikatą. Šiame kurorte buvo sukurtas ir vienas žymiausių visų laikų lietuvių literatūros kūrinių – memuarų knyga „Dievų miškas“. Nors ir be jėgų bei sveikatos, Birštone rašytojas nesiilsėjo. Priešingai – jis įtemptai rašė po 10–12 valandų kasdien.
Baliui Sruogai skirtas biustas stovi skverelyje, apsuptas medžių – būtent čia dažnai rengiami poezijos skaitymai.
Birštono savivaldybės administracijos informacija