Snieguotus, šaltuku besižnaibančius žiemos sezonus vis ilgesniam laikui keičia darganotą rudenį ar pavasarį primenantys orai. Jų pokyčiams neatsispiria ir gamta, kuri šiemet pažėrė stulbinančių išdaigų – miškuose viduržiemį pradėjo mėlynuoti žibutės, pumpurus išskleidė sakuros, iš samanų galvas iškėlė voveruškos, po trumpo mygio pabudo ežiai. Žymius gamtos kataklizmus Dzūkijoje pastebi ir Žuvinto biosferos rezervato vadovas Arūnas Pranaitis. Jo įsitikinimu, gamtoje prasidėjo negrįžtami procesai.
Žuvinto pelkė išsekusi
„Tokios situacijos jau nebegalima vadinti gamtos išdaigomis. Jos gali tęstis vieną, dvi dienas. Dabar turime tokį metų laikotarpį, kurį nežinau kaip vadinti – pavasariu ar rudeniu. Visos prognozinės temperatūros neatitinka normų. Šiltų žiemų mūsų kraštuose yra buvę ir anksčiau, bet rekordinių šilumos rodiklių paneigti negalime. Gal katastrofos ir nebus, bet gyvūnams kažkaip reikės prisitaikyti ir išgyventi“, – sakė A. Pranaitis.
Taip pat gamtininkas pabrėžė, kad dar žiemos nereikėtų dėti į stalčių, kad orai dabar yra itin nenuspėjami, neprognozuojami.
„Negalime nematyti, kad klimatas vistik šyla ir tai susiję su žiemos temperatūrų švelnėjimu. Bet nesu linkęs suabsoliutinti ir sakyti, kad ateinančios žiemos irgi bus šiltos. Kai kurie dalykai keičiasi akivaizdžiai. Ypatingai skaudžiai tokį klimato pasikeitimą jaučia pelkės, mat joms formuotis reikia drėgmės. Pastarosios vasaros – sausringos, turim nepakanakamą kritulių kiekį ir žiemą. Žuvinto pelkė yra labai nusekusi ir vandens lygis iki šiol dar nėra atsistatęs. Tokiu metu įprastai būdavo susikaupęs vandens perteklius, o dabar tiek sausa, kad net keista, jog aukštapelkė gali būti tokia“ – teigė A. Pranaitis.
Gamtininkas tvirtino, kad dėl to ir dalis augmenijos rūšių ims nykti. Jeigu aukštapelkėje keisis augalų rūšys, tai turės reikšmės ir durpės formavimosi procesams. Džiūstančioje pelkėje nyksta kiminai, suveši sumedėję augalai, smarkiau garinantys vandenį ir džiovinantys pelkę. Beje, A. Pranaitis priduria, kad šį pavasarį nereiktų tikėtis ir pavasarinio potvynio – sniego juk nesusikaupė, įšalo nėra. Pasak jo, pamario gyventojams gal ir gerai, bet per potvynį ežerai, upės apsivalydavo ir išsiplaudavo, o užlietose lankose šalia Žuvinto ežero migruojantiems vandens paukščiams buvo kur pailsėti ir pasimaitinti, lydekoms neršti.
„Gamta labai keičiasi ir nieko čia jau nepadarysi. Mes tik galime sulėtinti procesus kiekvienas iš mūsų atsakingiau naudodami gamtinius išteklius ir leisdami juos į orą“, – sakė A. Pranaitis.
Paukščiai lieka žiemoti
Pasak jo, šią žiemą neįprastų reiškinių gamtoje jam tenka matyti dažnai. Pavyzdžiui, kiekvieną rytą viduržiemį iš Žuvinto rezervato į laukus maitintis pulkeliais išskrenda želmeninės, pilkosios žąsys ir gamtininkas tikina nežinąs, ar jos jau parskrido iš žiemaviečių, ar taip ir nebuvo išskridę iš Lietuvos.
„Tai labai rimtas signalas, kad gyvūnai elgiasi kitaip. Žuvinto ežere yra didžiųjų dančiasnapių, ir klykuolių, didžiųjų ančių. Čia plaukioja ir kelios dešimtys gulbių, ir ne tik mums įprastos nebylės, bet ir giesmininkės, klykauja ir mažosios gulbės. Prieš kelias dienas stebėjome porą gervių. Prieš dešimtį metų tai būtų tiesiog neįtikima, gervės žiemodavo tik Afrikoje ar pietų Europoje, o štai dabar jau antrą žiemą kelios gervės sugeba peržiemoti Žuvinto apylinkėse. Žuvinte yra ir žiemojančių baltųjų garnių, o visai netoli nuo rezervato stebėtojai matė jų virš dešimties paukščių pulkelį. Greičiausiai žiemojančių net parskridusių sparnuočių rūšių yra gerokai daugiau, ne visi linkę rodytis ar garsintis, o kai sniego nėra – ir pėdsakų nematyti. Dabar net neturime galimybių patikrinti, apeiti rezervato pakraščių, nes nėra ledo“, – pasakojo ornitologijos žinovas.
Jis pabrėžė, kad su kai kuriais jau nemiegančiais gyvūnais taip pat yra problema. Pasak jo, ežiai, bitės, šikšnosparniai privalo turėti ramybės laikotarpį ir jiems peržiemoti yra lengviau, kai žiema būna šalta, bent jau be ilgų atodrėkių.
„Pavyzdžiui, ežiai maitinasi bestuburiais gyvūnais, vabzdžiais. Jam svarbu iškentėti tą laikotarpį, kai maisto nėra, tada jie miega ir išeikvoja mažiau energijos. Šiuo metu kaip tik yra badmetis. Tai reiškia, kad atsibudę ir veltui ieškodami maisto ežiai turės eikvoti savo sukauptas maisto medžiagas organizme visai ne pagal paskirtį. Jau ir kai kurios bitės skraido, net pradėjo perus auginti. Tai pavojinga, nes medaus ištekliai yra sunaudojami labai greitai ir jos gali neišgyventi“, – pasakojo gamtininkas.
Derliaus galima ir nesulaukti
Neįprastos augalijos reakcijos į šiltus orus viduržiemį irgi negalima nepastebėti. Pasak A. Pranaičio, ankstyvųjų augalų vegetacija yra labai suintensyvėjusi.
Netgi žydinčių kaulavaisių soduose šiuo metu yra. Jie kaip ir gyvūnai dabar eikvoja savo resursus. Netikėtai paspaudus šaltukui, žiedpumpuriai nušals ir jau tų žiedų pavasarį augalas nebeturės ir gali visai nebežydėti, derliaus nebeužauginti.
Tiesa, jeigu augalai netikėtai anksti imtų skleisti lapus ir jie nušaltų, rezervų iš kur sukrauti naujus tikrai yra. Užtai žiemkenčiais ūkininkai neturėtų skųstis: jie iki šiol neiššalo, po sniegu neiššuto, šiek tiek sutvirtėjo šaknų sistema.
Dėl parazitų jaudintis nereikėtų
Įdomu, ar žiemos nebūtis reikš ir parazitų populiacijos plitimą? A. Pranaitis įsitikinęs, kad tai neturi reikšmės: „Kažkodėl žmonės labai keistai įsitikinę, kad jeigu bus šalčiai, tai blogieji vabzdžiai, erkės iššals, o gerieji išliks. Tiesiog erkės, kiti parazitai dabar turi ilgesnį aktyvumo laikotarpį, kai gali pasimaitinti ir tiek. Erkių tikrai nepadaugės vien dėl to, kad žiema šilta ir dėl jų mums reikėtų jaudintis mažiausiai.“