Begalinis ir nuoširdus noras pasirūpinti nuskriaustais, nukentėjusiais, bešeimininkiais gyvūnais, rodos, gali nuversti net kalnus. Tai patvirtina alytiškio, asociacijos „Keturkojo viltis“ įkūrėjo Eimanto Kalėdos patirtis. Dar rudenį suradus naują, tačiau labai apleistą vietą globotiniams, atrodė, kad ją paversti tinkama misija bus neįmanoma. Į priekį vedė tik besąlygiškas atsidavimas, savanorių ir rėmėjų pagalba.
Išsinuomojo apleistą pastatą
Viltį praradusiems, nuskriaustiems ir į bėdą papuolusiems gyvūnams pagalbą ištisą parą alytiškis su grupele bendraminčių savanorių teikia jau keletą metų, o jo polinkis padėti gyvūnams yra užgimęs dar nuo vaikystės. Beglobius dažnai glausti tekdavo ir savo namuose, vėliau reikėjo ieškoti patalpų, kuriose galėtų juos laikinai apgyvendinti. Sparčiai augant globotinių skaičiui, augo ir finansiniai, laiko resursų kaštai, žmogiškųjų išteklių poreikis. Tam, kad galėtų gauti paramą šių gyvūnų priežiūrai, gydymui ir kitiems poreikiams, alytiškis įkūrė asociaciją, kurioje šiuo metu glaudžiasi apie šimtas kačių ir šunų. Galiausiai prireikė ieškotis ir didesnių, gyvūnams laikyti tinkamų patalpų. O jų paieškos truko metus.
Šiuo metu asociacijos atstovai gyvena įsirengimo naujose patalpose nuotaikomis. Jie išsinuomojo Alytuje, Stoties gatvėje, netoli buvusios geležinkelio stoties esančias apleistas patalpas. Per mėnesį už nuomą čia tenka pakloti beveik 200 eurų. Maža to, į jas tenka labai daug investuoti tiek pinigų, tiek laiko, tiek žmogiškųjų išteklių.
Aukojo pinigų, medžiagų, laiko ir savo darbo
„Iki mūsų čia buvo vykdoma kitos gyvūnų globos įstaigos veikla. Patalpų būklė buvo kritinė, sienos apsilupusios, trupančios, byrančios, langai išdaužyti, naudotis kanalizacija tiesiog neįmanoma, teko statyti įrenginius, kad būtų karšto vandens, sutvarkyti netvarkingą elektros instaliaciją. Žmonės mums aukojo pinigų ir statybinių medžiagų, iš asmeninių lėšų nupirko langus, padėjo remontuojant ir įrengiant patalpas. Alytaus miesto savivaldybė taip pat prisidėjo dovanodama mums keičiamų Alytaus darželių tvorų fragmentus, iš kurių pasidarėme dalį voljerų gyvūnams laikyti“, – pasakojo Eimantas.
Kaip jis tikino, kol kas jokių oficialių nuolatinių rėmėjų asociacija neturi. Alytiškis net nebando skaičiuoti, kiek tam skiria asmeninių šeimos lėšų ir laiko, pastangų. Veiklai, gyvūnų gerovei aukoja geros valios žmonės, kai kurie paremia pinigais, kiti atveža maisto ir kitų reikalingų dalykų. O naujųjų patalpų įrengimas parodė, kokie susitelkę, vieningi gali būti žmonės.
Asociacijos atstovai nuolat į pagalbą įrengiant patalpas kviečia geros valios žmones ir tokių geradarių išties atsiranda.
„Esame be galo dėkingi ir laimingi, kad turime naują vietą, turime nuostabius žmones, kurie savo rankomis tą vietą baigia paversti jaukiais ir šiltais namais bėduliams. Kiek žmonių susivienijo, kad senas apgriuvęs pastatas kaip feniksas pakiltų!“, – taip socialiniame tinkle „Facebook“ dėkodami rėmėjams ir pagalbininkams rašė „Keturkojo vilties“ įkūrėjai.
Šventiniu atostogų laikotarpiu prie gyvūnų gerovės prisideda ir vaikai, kurie ne tik atvyksta aplankyti asociacijos globotinių, bet ir savo rankomis pagamina guoliukus. Žmonės ne tik iš Alytaus, bet ir kitų miestų, net užsienio gausiai aukojo ir visu šventiniu metų pabaigos laikotarpiu. Neabejingos liko ir įmonės, parėmusios asociacijos augintinius tuo, kuo galėjo.
Labai ženkliai, darydami dideles nuolaidas ar imdami tik simbolines pinigų sumas gydant asociacijos globojamus keturkojus nelaimėlius, prisideda ir Alytaus miesto veterinarai.
Naujosiose apie 150 kv. m. ploto patalpose šiuo metu jau gyvena trys šunys.
Atsikratė seno, ligoto šuns
„Tai, kad žmonių požiūris į gyvūnus keičiasi, tą galiu patvirtinti, tačiau, ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Žiaurumo protrūkiai nesiliauja ir man ne šiupai per kūną pereina prisiminus nesenas istorijas. Neįsivaizduoju kaip tie piktadariai gali ramiai miegoti ir kaip jiems pirštų nesusuka po tokių žiaurių veiksmų“, – kalbėjo Eimantas.
Visai neseniai žmonės Alytuje, Vilties gatvės pakelėje, rado išmestą seną, išsekusį, beveik aklą ir kurčią šunį, kurio burnoje atsivėrusi žaizda, susiformavęs darinys ir jau apėmusi infekcija. Jo raumenys atrofavęsi, ant kūno susiformavusios pragulos, nagai nekirpti, net užsirietę ir įsirėžę į odą.
„Buvo matyti, kad tai nebuvo benamis šuo, turėjo šeimininkus, tačiau juo buvo labai jau nesirūpinta. Visą gyvenimą tarnavo žmogui, o kai tapo senas ir ligotas, buvo priimtas sprendimas jį tiesiog išmesti kaip nereikalingą daiktą“, – pasakojo Eimantas.
Deja, šunelis neišgyveno, penktadienį jis iš šio pasaulio iškeliavo.
Vilčių neteikė, bet išgyveno
Kitas žiauraus žmonių elgesio atvejis buvo aptiktas miške. Ten buvo išmesti du maždaug poros mėnesių šuniukai. Vienas jų buvo sveikas, o kitas – žiauriai sužalotas. Jam nutraukta galinė kojytė, priekinė koja sulaužyta. Veterinarai dėl jo gyvybės vilčių neteikė, tačiau Eimantas buvo atkaklus ir užsispyrė išbandyti viską, kad jis būtų išgelbėtas. Galiausiai jo būklę pavyko atstatyti lašinėmis, buvo sugipsuota priekinė kojytė, o likusią dalį galinės kojos gydytojai amputavo. Šiandien mažylis, rodos sveikas ir žvalus, jau nuimtas ir gipso įtvaras, mėgsta sočiai pavalgyti, padūkti.
„Tikiu, kad trikojui Mažyliui tikrai pavyks surasti gerus šeimininkus, nes yra visiškai sveikas, mielas, o likusios kojytės jam padeda gyventi ir judėti visavertiškai“, – teigė keturkojo gelbėtojas.
Katinui išoperavo kulką
Jis gelbėti ėmėsi ir žmonių surastą sodų bendrojoje „Pušelė“ esančiame lauko tualete rastą katiną. Kaip paaiškėjo, jis nevaldė galinių kojų. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog į jį iš labai arti pataikė kulka, o per stuburą suduota kažkokiu pagaliu ar metaliniu strypu, mat kaule likęs įdubimas. Pasak Eimanto, iš sodų bendrijos gyventojų girdėjęs net įtarimų, kas taip galėjo su gyvūnu pasielgti.
Veterinarijos klinikoje katinui kulka buvo išimta. Laimei, stuburas nepažeistas, tik stipriai sutrenktas. Dabar tikimasi, kad audinių patinimas atslūgs ir visa motorika atsistatys.
„Oniksas kojeles jaučia ir bando judinti, taigi tikimės geriausio. O dabar vaistukai leidžiami, kokybiškas pašaras, šiluma, saugumas, apsuptas mūsų meilės ir tikrai tikime, kad dar lakstys mūsų Oniksas ir gyvens pilnavertį katinišką gyvenimą“, – sakė Eimantas.
Privalome prisiimti atsakomybę
Pasiteiravus, kokių ateities svajonių jis turi, alytiškis nė nesudvejodamas paatviravo, kad norėtų turėti savo rančą, kurioje už darbo užmokestį dirbtų žmonės ir rūpintųsi beglobiais keturkojais. Gyvūnams svajoja įkurti puikias gyvenimo sąlygas, kur jie galėtų laisvai pabėgioti aptvertoje didelėje teritorijoje. Taip pat jaunas vyras norėtų rengti įvairias edukacijas, susijusias su gyvūnais ir jų gerove.
O kol kas artimiausiuose planuose – pabaigti išsinuomotų patalpų įrengimą, įsirenti aikštelę lauke, gal net nedidelį dresūros plotą, minimaliai pagražinti pastato išorę.
Šiems Naujiems metams alytiškis žmonėms linki daugiau supratimo, meilės ir atjautos gyvūnams: „Prieš milijonus metų žmonės prisijaukino gyvūnus, o ne jie juos pasirinko, tad dabar visi privalome už juos tinkamai prisiimti atsakomybę.“
