Gyvulių utilizavimo pabūgę ūkininkai susitarė su ministru: darys pakartotinius tyrimus

Ketvirtadienio popietę Alytaus rajono ūkininkai turėjo progą iš paties Žemės ūkio (ŽŪ) ministro Andriaus Palionio bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Dariaus Remeikos lūpų sužinoti atsakymus dėl gyvulių utilizavimo, kompensacijų už juos bei tolimesnių tyrimų. Susitikime buvo priimta ir ūkininkams reikšmingų sprendimų.

Leidimas atstatyti bandą – tik po pakartotinių tyrimų

Alytaus rajono savivaldybėje vykusiame susitikime buvo pranešta, kad galutinių sprendimų dėl galimai taršos paveiktų gyvulių utilizavimo priimta nėra, kad ministras bei VMVT vadovas atvyko susitikti su ūkininkais, jog lemtingus sprendimus priimtų kartu.

Taip pat buvo teigiama, kad jeigu bus priimtas sprendimas utilizuoti gyvulius, atstatyti jų bandos kol kas nebus galima iki kitų metų birželio 1 dienos. Vėliau VMVT turės atlikti pakartotinius žolės tyrimus ir tik patvirtinus, kad taršos nėra, bus leidžiama tą daryti.

Iki kol bus priimti konkretūs sprendimai, tiek gyvulininkyste, tiek augalininkyste užsiimantys ūkininkai turėtų savo veiklą organizuoti kaip iki šiol, o visi patirti nuostoliai, išlaidos bus kompensuojami.

„Suprantame, kad esate nukentėję. Mes norime priimti kuo palankesnius sprendimus, kad nuostoliai būtų kiek įmanoma mažesni. Deja, išlieka tikimybė, kad užterštose teritorijose auginamus gyvulius gali tekti utilizuoti. Ūkininkai turės įvertinti savo bandos vertę, taip pat ūkiams bus kompensuojamos ir prarastos pajamos už pieną“, – kalbėjo ministras.

Taip pat jis pabrėžė, kad reikia susitarti, kaip turėtų būti skaičiuojamos kompensacijos ir kad visiems ūkininkams jų mokėjimo tvarka būtų vienoda.

Tiesa, ketvirtadienį ūkininkams jau buvo išmokėtos pirmosios kompensacijos.

Nustatytos kompensacijų už galviją ribos

Galutinį sprendimą dėl VMVT pateiktų rekomendacijų utilizuoti gyvulius turi priimti Alytaus rajono ekstremalių situacijų komisija. Tokiu atveju būtų utilizuota 151 karvė iš 12 ūkių.

Beje, ŽŪ ministro įsakyme yra numatytos ir kompensacijos už galviją ribos. Už karvę – nuo 500 iki 1400 eurų. Jeigu ūkininkai karvę įvertins didžiausia leistina pinigų suma, jiems teks įrodinėti, kodėl karvė yra tokia brangi. Jeigu karvė yra veršinga, tuomet reikės įskaičiuoti ir veršiuko vertę. Už mišrūną bus skaičiuojama 220, o už veislinį – 400 eurų.

Utilizavimo procesą organizuoti turėtų savivaldybė. Jos atsakomybėje būtų ir skerdyklos parinkimas. Skerdiena būtų utilizuojama Rietavo veterinarinėje sanitarijoje. Už karvių pieną ir toliau būtų kompensuojama.

Utilizuotų mėsinių galvijų kompensavimui galiotų tą pati tvarka. Būtų paskaičiuota skerdienos kaina už kiekvieną kilogramą. Alytaus rajone tektų paskersti 37 mėsinius galvijus iš vieno ūkio.

Utilizavimo klausimas būtų sprendžiamas ir dėl 14 prieauglio galvijų iš 8 ūkių.

Kompensuojama būtų ir už utilizuotas avis, ožkas, paukščius, triušius, tačiau gyvūnai turėtų būti suregistruoti. Ūkininkai ūkinių gyvūnų registre tą gali padaryti ir dabar, o į pagalbą pasitelkti VMVT, seniūnijų specialistus.

Tiesa, ministras pabrėžė, kad veikiausiai už utilizuotus gyvulius kompensacijos bus pradedamos išmokėti tik tada, kai bus gauti leidimai atstatyti ūkius.

Ką parodė taršos tyrimai?

Susitikime su ūkininkais dalyvavęs VMVT vadovas D. Remeika pabrėžė, kad mėginiai tyrimams imami kiekvieną dieną ir jie tiriami ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos laboratorijose.

Pasak jo, kaskart gaunant tyrimų rezultatus, situacija kardinaliai nesikeitė ir didžiausia tarša nusėdo ant devynių Alytaus rajono kaimų – Miklusėnų, Užubalių, Kriaunių, Raudonikių, Genių, Karklynų, Kelmanonių, Vytautiškių, Rutkos.

D. Remeika akcentavo, kad dioksinas yra ypač žalingas gyvūnams ir žmonėms, o jo pasekmės gali būti ilgalaikės. Net jei ir nebuvo nustatyta šios medžiagos normų viršijimo, tai nereiškia, kad rizikos nėra. Būtent dėl šios priežasties tyrimai yra kartojami. Pakartotiniai žolės ir dirvožemio tyrimai bus daromi ir pavasarį. Tiriami ne tik ūkiniai gyvūnai, bet ir laukiniai žvėrys, vandens telkiniai ir jų gyvūnija. Taip pat ateityje planuojama daryti taršos tyrimų monitoringą.

VMVT vadovas tikino, kad dideli taršos viršijimai buvo nustatyti tuose ūkiuose, kur nebuvo laikomasi rekomendacijų gyvulius uždaryti į tvartus, nešerti po gaisro paruoštais, atvirai laikytais pašarais.

Rizikos zonose atliktų želdinių ir žolės tyrimai parodė, kad tarša viršija leistinas normas ir tikėtina, kad ji rimtų iššūkių kels iki pat pavasario ar net ir vėlesniu laikotarpiu.

VMVT iki šios dienos yra paėmusi apie 180 mėginių, iš jų atsakymų gauta apie 140. Dioksinų tarša nustatyta 24 mėginiuose.

Tyrimų metu tarša buvo nustatyta tiek kai kurių ūkių piene, tiek kiaušiniuose.

Iš viso 16 mėginių buvo paimta iš laukinės gamtos gyvūnijos. Vieno paukščio kepenyse buvo rasta dioksinų. Žuvies mėginiuose taršos aptikta nebuvo. Šachtinių šulinių vandens tarša taip pat nebuvo nustatyta, todėl vanduo saugus vartoti.

Taip pat buvo tirta pašarų, želmenų tarša. Iš viso buvo paimti 33 mėginiai. Jau sulaukta 19 mėginių atsakymų, iš jų 6 buvo nustatytas dioksinų koncentracijos leistinų normų viršijimas nuo kelių iki 20 kartų.

Buvo atlikti ir geologiniai tyrimai, mėginiai imti iš 16 ganyklų, tačiau leistinų koncentracijų normų viršijimo nustatyta nebuvo. Olandijos laboratorijoje buvo tirtas užterštose zonose esančių gyvenamųjų bei visuomeninių teritorijų dirvožemis, tačiau ir čia tyrimai žymios taršos neparodė. Susirūpinimą kelia tik teritorija aplink gaisravietę ir šalia reabilitacijos centro, čia taršos ekvivalentas gan aukštas.

Susirinkime buvo užsiminta ir apie tai, kad jau nuo kitų metų pradžios planuojama pradėti vykdyti ir žmonių sveikatos patikrinimus. Tyrimai bus atliekami šimtui atsitiktine tvarka atrinktų labiausiai taršos apimtose teritorijose gyvenančių žmonių. Bus imami kraujo mėginiai ir tiriami sunkieji metalai bei dioksino kiekis. Tyrimus atliks Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Ūkininkai nepasitiki tyrimų rezultatais

Susitikimo metu ūkininkai ne tik piktinosi siūlymais utilizuoti gyvulius, bet ir reiškė nepasitikėjimą atliktų tyrimų rezultatais. Gyventojai priekaištavo, kad jiems nėra suteikiama informacija, kokiose konkrečiai laboratorijose atliekami tyrimai, esą jiems nepateikiamos tyrimų kopijos, nepaliekami kontroliniai mėginiai, kuriuos jie galėtų išsitirti savarankiškai. Žmonės ėmė reikalauti atlikti pakartotinius tyrimus, palikti jiems rezultatų kopijas bei kontrolinius mėginius. Ministras paklausė gyventojų, kas turėtų, jų manymu, sumokėti už pakartotinius tyrimus, mat jie brangūs. Vieno mėginio tyrimas atsieina nuo 500 iki 700 eurų. Ministras pasiūlė už pakartotinius tyrimus susimokėti patiems gyvulių laikytojams.

„Juk čia ne mūsų kaltė, o Cicėno. Iš jo ir reikalaukit“, – šaukė vienas iš ūkininkų.

„Tokio bardako savo gyvenime dar nemačiau“, – replikavo kitas.

Po ilgų diskusijų ir ūkininkų išlietų nepasitenkinimų galiausiai buvo nuspręsta organizuoti pakartotinius pieno, mėsos, kiaušinių, želmenų tyrimus. Tam, kad gyventojai jaustųsi ramiau, pakartotinių tyrimų organizavimas, atlikimas buvo patikėtas Alytaus rajono savivaldybei. Buvo pažadėta, kad mėginių paėmimo procese dalyvaus ne tik speciali komisija, bet ir patys gyventojai. Tyrimų išlaidos bus apmokėtos iš valstybės rezervo. Bus tiriami ne kiekvienas galvijas, bet atskiri taršos paliesti ūkiai, kurių yra apie 20.

Paaiškino, kodėl siūlo utilizuoti

Siekdamas nuraminti Alytaus rajono ūkininkus ir nors kiek išsklaidyti jų nepasitikėjimą tyrimų rezultatais, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vadovas Gediminas Pridotkas teigė, kad jie klysta taip manydami, esą nėra intereso klastoti tyrimų rezultatus, mat tai liečia žmonių, vaikų sveikatą.

„Supraskite, kad mes visi čia dabar sėdime ir kovojame su pasekmėmis. Nei jūs dėl jų kalti, nei mes. Turime viską sutvarkyti taip, kad ir jūs būtumėte saugūs“, – replikavo ministras A. Palionis.

Ūkininkams G. Pridotkas paaiškino, kodėl buvo pasiūlyta utilizuoti gyvulius. Pasak jo, dioksinas yra iš organizmo pasišalinti nelinkusi medžiaga. Ją pamažu šalinama per pieną, kiaušinius, tačiau šie procesai gali trukti keletą metų, tačiau per tą laiką vartoti minėtų produktų negalima. Galiausiai visiškai išvalyti organizmo nuo dioksinų neįmanoma. Mėsiniai galvijai iš viso neturi būdų, kaip pašalinti dioksinus, todėl jie organizme pasilieka visam laikui. Buvo pabrėžta, kad augalai dioksinų savyje nekaupia, tačiau jie nusėda ant jų paviršiaus.

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *