Ant pertvarkos slenksčio stovinčiam Alytaus švietimui – nežinomybės ir nerimo dienos

Vilijos Sušinskienės albumo nuotrauka.

Alytaus švietimo bendruomenė išgyvena ne pačius ramiausius laikus. Virš švietimiečių pakibo ne tik nežinomybė, ką galiausiai palies pertvarkos giljotina, bet ir nerimą kelia tai, kad vangiai atsiranda norinčiųjų stoti prie atsilaisvinusių švietimo įstaigų vadovų vairo. Atmosferą slegia ir planuojami pedagogų streikai, bei neteisybės jausmą stiprina neadekvatus  tiek vadovų, tiek pedagogų darbo užmokestis. Apie tai, kokia atmosfera šiandien tvyro Alytaus švietimo bendruomenėje ir kokios priežastys lemia kai kuriuos reiškinius Alytaus švietime kalbamės su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos Alytaus skyriaus pirmininke Vilija Sušinskiene.

Alytaus miesto valdžios pasiūlymai dėl miesto švietimo tinklo pertvarkos pateikti spalio viduryje. Ką apie juos manote?

Bet kokiu atveju reikia sutvarkyti mūsų švietimo tinklą, nes tada būtų efektyviau naudojamos lėšos. Juk vaikų dabar turime dvigubai mažiau negu prieš penkiolika metų. Tą supranta ir mokytojai, ir vadovai. Visi norėtų, kad tas tinklas būtų sutvarkytas neliečiant jų pačių. Bet juk taip nebus. Negali kiekviena mokykla galvoti vien tik apie save, turime suvokti, kad kiekviena ugdymo įstaiga yra miesto konteksto dalis.

Daliai dabar esančių pasiūlymų pritariu. Mokyklų sujungimas įvyks anksčiau ar vėliau, tačiau svarbu, kad tai įvyktų išsaugant visus mokytojų etatus, paskiriant jau esamus vadovus  vadovauti sujungtoms mokykloms, surandant mokiniams ir tėvams pačius priimtiniausius variantus. Neatmetu galimybės, kad bus pasiūlyti ir nauji iki šiol neskelbti tinklo pertvarkos pasiūlymai.

Mano manymu, griauti Likiškėlių progimnazijos pastatą dar nepastačius naujo, nereikėtų. Sunku būtų ir daug nepatogumų sukeltų tiems mokytojams, vaikams, tėvams, kurie priklauso šios mokyklos bendruomenei. O pastačius naują mokyklą, iškiltų rizika atgal nesurinkti išbyrėjusios bendruomenės. Juolab, kad mokytojų trūksta. Be to, ši mokykla dabar išgyvena pakilimą, buvo padarytas didelis įdirbis. Kai kurios jos erdvės atnaujintos, atnaujintas stogas, langai, o paties pastato būklė tikrai nėra pati blogiausia. Mieste išties yra prastesnės būklės mokyklų.

Įtariu, pertvarkos paliestų mokyklų bendruomenės su pasiūlymais nesutiko. Greičiausiai savivaldybė juos nusiųs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o gavus jos rekomendaciją, pertvarka bus įgyvendinta. Bet čia ir politikų apsisprendimo reikalas.

Kaip įsivaizduojate Alytaus švietimo sistemą po pertvarkos?

Abejoju tuo, kad čia labai greitai kažkas įvyks. Net jeigu ir tas planas bus įgyvendintas, labai greitai to efekto nepajusime. Tiek pertvarkai, tiek įsikūrimui prireiks laiko.

Pirmiausia ką turėtų padaryti valdžia, tai neprarasti nė vieno mokytojo. Jau po penkių metų pajausime didelį jų stygių. Yra tokių sričių mokytojų, kurių jau niekas neberuošia. Pedagoginio universiteto nėra, mokytojų rengimas paliktas likimo valiai. Be to, jaunimas lieka didmiesčiuose, ten irgi mokytojų trūkumas, tad Alytui iš viso bus sunku.

Kalbėjau su mokytojais, kurie į mokyklas atėjo dirbti neturėdami pedagoginio išsilavinimo. Jie norėtų jį įgyti. Tik įsivaizduokite, tam reikia net 5 tūkstančių eurų. Jaunas mokytojas, ką tik atėjęs dirbti, gauna vos 5 ar 6 šimtus eurų algos ir dar turi tuos kelis tūkstančius iš to susimokėti? Tai net neskatina tapti pedagogu.

Gerai, kad žmonės pradėjo netylėti, o mes tikrai ilgai tylėjome ir iki tokio lygio šiandien atėjome.

Žmonių pilietiškumas buvo apsnūdęs, nes dažniausiai jis suprantamas tik kaip atėjimas į šventes, pastovėjimas prie vėliavos ir jau pilietis. Tačiau pilietiškumas pasireiškia per nesitaikstymą su blogybėmis. Yra apsimestinis, deklaruojamas ir tikras, iš širdies pilietiškumas, ginantis šalies gerovę.

Pastaruoju metu vangiai atsiranda norinčiųjų užimti laisvas švietimo įstaigų vadovų kėdes. Kaip manote, kodėl?

Yra kelios priežastys. Pirmiausia vadovų atranka yra sudėtinga, ne visi išsilaiko vadovavimo gebėjimų testą. Tam reikia laiko ir pasiruošimo. Keletas mano pažįstamų testo neišsilaikė.

Tai, kad niekas neateina vadovauti į „Drevinuką“, išties labai keista, nes kaip ikimokyklinio ugdymo įstaiga ji tikrai reikalinga ir ji toliau tikrai dirbs. Juolab, kad sakoma, jog vaikai netelpa į kitus darželius.

Kita priežastis, – švietimo įstaigos vadovo darbo vietos menkas patrauklumas nes algos skirtumas nuo direktoriaus pavaduotojo algos yra minimalus, o atsakomybė didelė ir dar terminuota sutartis, galbūt todėl  į vadovo kėdę pretenduoja tik vienas – kitas  pavaduotojas.  Pavaduotojai dirba pagal neterminuotą darbo sutartį. Vadovų atlyginimai išties neadekvatūs. Dabar  įstatymai dėl švietimo įstaigų vadovų kadencijų kažkiek švelninami, koreguojami, mažinami reikalavimai, nes vadovų neatsiranda ne tik pas mus.

Žinoma, tokioms tendencijoms Alytuje turbūt reikšmės turi ir švietimo tinklo pertvarka.

Užsiminėte apie vadovų darbo užmokesčius. Kas lemia, kad vieniems suteikiami aukščiausi darbo užmokesčio koeficientai, kitiems mažesni?

Mes, visi švietimo įstaigų vadovai, rugsėjo mėnesį Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui rašėme prašymus tarpininkauti, kad mums iš naujo būtų nustatyti tarnybinio atlygio koeficientai. Prašėme atsižvelgti ir į naują darbo apmokėjimo tvarką. Bet mūsų prašymas nebuvo tenkintas, esą jis buvo atmestas, nepasiekė net komitetų.

Šeši švietimo įstaigų vadovai pageidavome susitikti su pačiu Alytaus miesto meru, tačiau jis negalėjo mūsų priimti. Priėmė vicemerė ir jai išsakėme savo lūkesčius. Jai palikome raštišką užklausimą merui, kuriame klausėme, kodėl diskriminuojami švietimo įstaigų vadovai. Juk tai nereiškia, kad mes blogiau dirbame už bet kurį naujai atėjusį dirbti vadovą. Tikimės atsakymo.

Ar Jums yra žinoma, pagal kokius kriterijus vadovams yra nustatomi darbo užmokesčio koeficientai?

Įstatymuose nurodyta labai aiškiai. Bet, kai savivaldybės taryba vieniems vadovams skiria aukštesnį koeficientą, kitiems – žemesnį, nėra aišku. Tačiau galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje tas skaidrumas tik didėja, taip pat vis labiau išdrįstama paklausti, kodėl vienam taip, o kitam kitaip.

Liūdina tik tai, kad jau formuojamas biudžetas 2020 metams, o visų įstaigų vadovams darbo užmokesčiai skaičiuojami pagal  seną darbo apmokėjimo tvarką, nors jau yra nauja ir turėtų būti mokama kitaip. Juk naujajam Jotvingių gimnazijos vadovui jau buvo paskirtas maksimalus darbo užmokesčio koeficientas.

Pedagogai taip pat nėra patenkinti savo darbo užmokesčiais. Ar Alytaus pedagogai ketina protestuoti dėl savo didesnių atlyginimų?

Dalyvauti  skelbiamoje protesto akcijoje, jeigu tokia bus organizuojamos, kiek žinau, jie neketina. Pedagogai turi kelias profesines sąjungas. Alytaus pedagogai priklauso kitai profesinei sąjungai, ne tai, kuri šįkart inicijuoja protestus.

Švietime situacija išties nėra gera. Aukštųjų mokyklų dėstytojai gauna dar mažesnes algas nei mokytojai. Jaunas dėstytojas vos 500 eurų gauna. Mūsų Vyriausybėje yra daug ciniško požiūrio į švietimą.

Švietimo srities vadžias į savo rankas perėmė naujas ministras, kuris turi darbo patirties švietimo sistemoje. Ar daug vilčių dedate į jį?

Šis ministras pas mus mokykloje lankėsi rugsėjo mėnesį. Jis čia buvęs ir prieš tai du kartus. Geras žmogus, eruditas, šviesus. Nežinia, kiek jam bus leista keisti situaciją. Tikiu, kad jo noras švietimui skirti daugiau pinigų yra nuoširdus, tačiau juk ne jis viską nusprendžia. Žinant mūsų šalies politinę situaciją, abejoju, kad pavyks kažką ženkliai nuveikti.

Pas mus Lietuvoje labai didelis biurokratinis aparatas, o jeigu biurokratai gali nedirbti, tai jie nedirbs, bet savo už mokytojo kelis kartus didesnę algą tikrai pasiims. Ta sistema turi keistis.

Ar, Jūsų požiūriu, Alytaus švietimo sistema ritasi žemyn?

Ne, mūsų švietimo sistema tikrai nėra tokia bloga ir šalies kontekste nėra pati blogiausia. Gali būti geresnė. Yra sričių, kur mes esame aukščiau nei šalies vidurkis ir tai talentingų mokytojų dėka. Kiekviena mokykla dar turi tokių mokytojų branduolį. Tačiau mūsų miesto švietimo lėšos išties galėtų būti naudojamos racionaliau.

Kokia atmosfera šiandien tvyro Alytaus švietimo bendruomenėje?

Mano nuomone, bendruomenė susiskaidžiusi. Norėtųsi didesnio vieningumo, palaikymo, bendradarbiavimo, nors negalėčiau teigti, kad pastarojo visiškai nėra.

Kaip manote, ko reikia, kad gyventojų ir vaikų skaičius Alytaus mieste imtų augti?

Manau, kad pirmiausia – pagarbos ir dėmesio žmogui, tikro rūpesčio juo. Užsienyje gyvenantys žmonės pastebi, kad čia viso to labai trūksta. Tačiau tai puoselėti turi ne vadovai, o kiekvienas iš mūsų. Verslo atstovai galėtų būti solidaresni su savo darbuotojais. Tikiu, kad net jei ir mažesnes algas gautų negu užsienyje, jie grįžtų, svarbiausia jaustųsi gerbiami.

Per tiek šalies nepriklausomybės metų kažkaip ne ta kryptimi nuėjome, žmogumi rūpinamės ne taip.

Ačiū už pokalbį!

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *