Dzūkijos herbas – didingas ir išskirtinis, tik retai matomas

 

Dzūkijos regiono herbas

Kol Klaipėdos savivaldybės atstovai ir Lietuvos heraldikos komisija niekaip nesutaria, kas turėtų būti atvaizduota Mažosios Lietuvos regiono herbe, Dzūkija savuoju džiaugiasi jau daugiau kaip 16 metų. Jis buvo sukurtas vietos visuomenininkų iniciatyva ir Heraldikos komisijos patvirtintas dar 2003 metais. Herbus turi ir Aukštaitija, Žemaitija bei Suvalkija.

Koks tas Dzūkijos etnokultūrinio regiono herbas, ar daug dzūkų jį žino ir kuriose vietose jį galima pamatyti?

Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas Vilmantas Dunderis sako, jog savo herbus labai akcentuoja savivaldybės, seniūnijos, todėl natūralu, kad bendras Dzūkijos herbas lieka nuošalyje. Kita vertus, regiono heraldikos nėra kur labai ir akcentuoti. „Net miestų kvartalai, seniūnaitijos, norėdami pabrėžti savo savitumą ir išskirtinumą, susikuria herbus, ko įstatymas net neleidžia“, – pastebi muziejininkas.

Dzūkijos herbo mėlyname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire ranka atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą, su paauksuota galva ir papėde. Ant sijos padėtą herbo skydą laiko dvi atgal atsigręžusios su auksiniais nagais ir liežuviais sidabrinės lūšys. Ant sijos pakabintas sidabrinis kaspinas su mėlynų raidžių užrašu: „Ex gente bellicosissima populus laboriosus“ (liet. Iš karingiausios genties – darbštūs žmonės).

Herbą dzūkams sukūrė daugybės įvairių herbų autorius Arvydas Každailis.

Pasak V. Dunderio, Dzūkijos regiono herbą išskirtiniu paverčia jame vaizduojamas šarvuotas karys – krašto sergėtojas, vienas seniausių lietuviškos heraldikos simbolių, žinomų dar nuo XIV amžiaus. Herbo šūkis sukurtas remiantis XIII amžiuje istoriniuose šaltiniuose užfiksuotu teiginiu, kad šiame krašte gyvenę jotvingiai buvo karingiausia baltų gentis.

Nuo XIX a. regionas, apimantis Alytaus apskrities teritoriją, vadinamas Dzūkija. Anksčiau, ši teritorija priklausė Trakų kunigaikštystei, paskui – vaivadijai, dar vėliau ribos sutapo su Trakų pavieto ribomis. Tai paskatino tyrinėtojus ieškoti Dzūkijos herbui tų pačių simbolių senojoje Trakų žemės heraldikoje.

Pastarojoje – šarvuotas karys su ietimi ir skydu kilo iš kunigaikščio Kęstučio laikų, kai antspauduose jis vaizdavo tokį karį. XVII a. pirmoje pusėje karys imtas vaizduoti su alebarda. Senasis kario vaizdavimas su ietimi – 1995 m. buvo paliktas Trakų rajono savivaldybei, o 2003 m. karys su alebarda atiteko Dzūkijai.

Bene vienintelė vieša vieta Dzūkijoje, kur galima pamatyti plevėsuojančią vėliavą su regiono heraldika, tai – Merkinės miestelio aikštė. Kažkada ji buvo iškelta prie Varėnos rajono savivaldalybės pastato.

Pasak muziejininko V. Dunderio, nėra ko stebėtis, kad vėliava su Dzūkijos herbu plevėsuoja būtent Merkinėje, mat joje visada jaučiamas išskirtinis dzūkiškas suvokimas, miestelis laikomas dvasiniu regiono centru, nepaisant to, kad Alytus jau beveik 90 metų vadinamas „Dzūkijos sostine“.

„Dzūkijos vėliava kabėtų daugiau kur, jei dzūkai nevengtų pabrėžti savo savitumo, kultūros, šnektos, kaip pavyzdžiui, žemaičiai. Manau, jog to suvokimo pas mus dar per mažai, jis tik ateina“, – svarsto Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas.

Panašūs įrašai:

2 komentarai apie “Dzūkijos herbas – didingas ir išskirtinis, tik retai matomas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *