Į Alytaus gimnazijos šimtmečio sceną lipo jau sidabru smilkiniuos pasipuošę mokiniai

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus nuotraukos.

Ketvirtadienio popietę Alytuje buvo minima svarbi miestui proga – Aly­taus se­no­sios gim­na­zi­jos šimt­me­tis. Solidus jubiliejus sujungė dvi seniausias, šiandien atskirai veikiančias miesto švietimo įstaigas – dabartines Alytaus Dzūkijos mokyklą ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją. Kadais tai buvo viena ir pirmoji miesto mokykla, kurią šventės svečiai vadino švietimo ir kultūros pradininke mieste, kitų miesto mokyklų promočiute.

Tai, kas mokyklas daro artimas

Prie abiejų mokyklų šimtmetį vainikavusio renginio vedėjų vairo stojo abu mokyklų vadovai – gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas ir mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė.

Iškilmingame minėjime laikas tarsi buvo atsuktas visu šimtmečiu atgal, prisiminta mokyklos kūrimo istorija, paminėtos svarbiausios asmenybės.

„Mums, čia esantiems, teko didelė garbė ir laimė minėti Alytaus mokyklos, gimnazijos šimtąsias metines“, – sakė V. Sušinskienė.

„Iš tiesų, mes esame du stiprūs kamienai, išaugę iš vienos šaknies. Turbūt Lietuvoje nėra tokio pavyzdžio, kad dvi skirtingos įstaigos kartu švęstų savo jubiliejus. Labai džiaugiuosi, kad tą darom kartu, kad nesiginčijam, kas esam tikresni. Šiandien per abi mokyklas turime apie 1300 mokinių, mes glaudžiai bendradarbiaujame. Mes garbingai ir gražiai kartu įžengėme į bendrą šimtmetį. Visa tai daro mus artimus“, – kalbėjo V. Skroblas.

Renginyje dalyvavo ne tik abiejų mokyklų bendruomenių nariai, bet ir buvę jų mokiniai, pedagogai, atvyko ir mokyklų partneriai iš kitų miestų ir užsienio šalių, Alytaus miesto, švietimo vadovai, Seimo nariai.

Meras linkėjo paprasto dalyko

„Ši diena nėra tik Dzūkijos mokyklos ar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos šventė. Ši diena – viso Alytaus miesto šventė, nes tai buvo pirmoji gimnazija, kultūros ir švietimo mieste pradžia. Aš pats nebuvau labai geras mokinys, tiksliau – labai ne koks mokinys ir mokytojai turėjo su manimi vargelio. Nors turėjau visas galimybes gerai mokytis, tačiau gal noro trūko. Prieš šimtą metų, po Pirmojo pasaulinio karo, Alytus buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tai buvo bažnytkaimis, kur žmonės neturėjo patalpų normaliai mokyklai, neturėjo suolų, stalų, mokymosi priemonių, tačiau turėjo dideles širdis ir norėjo mokytis. Šiandien mes turime labai daug – modernias sales, klases, įdomias laboratorijas, išmaniąsias lentas, net rašiklius, kurie sugeba panaikinti savo rašalą. Šiandien turime daugybę knygų, bet vistiek esame nepatenkinti. Iš tikrųjų, prieš žmones, kurie kūrė šią mokyklą, jos istoriją, galime žemai lenkti galvas. Jie šimtą metų kūrė, vadovavo ir ugdė visuomenę. Mes turime labai daug – vieni kitus, protingus, sveikus ir darbščius. Noriu palinkėti vieno paprasto dalyko – kad po šimto metų, mūsų vaikai ir anūkai atsivertę istorijos vadovėlius, galėtų didžiuotis mumis. Su Jūsų švente!“, – jubiliejaus proga abiejų švietimo įstaigų bendruomenes sveikindamas kalbėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Pasveikino ir ministras

Sveikinimą jubiliejus švenčiančioms Alytaus švietimo įstaigoms perdavė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas Algirdas Monkevičius. Linkėjimus jo vardu perdavė šventėje viešėjęs ministro patarėjas Giedrius Krasauskas.

„Gražu ir prasminga, kad vertindami, brangindami istorines ištakas, šimtmetį sutinkate kartu. Kartu švenčiate ir džiaugiatės. Jūsų klasės šimtmečio tėkmėje subrandino asmenybes, tiek kovojusias dėl Lietuvos laisvės, tiek kuriančias mūsų valstybę ir dirbančias dėl gražesnės jos ateities“, – rašė ministras A. Monkevičius, abiejų mokyklų bendruomenėms linkėjęs dvasios stiprybės ir polėkio naujoms mintims, būti atsakingais, džiaugtis gyvenimu, o antrą šimtmetį pradėti su dar didesniu įkvėpimu. Abiejų mokyklų vadovams buvo įteiktos ministro atminimo dovanos.

Scenoje – ir buvę mokiniai

Į sceną žengė ir abiejų mokyklų buvę mokiniai, kurie jose mokėsi prieš keletą dešimtmečių. Jautriai skambėjo jų išsakytų posmų eilės, prisiminimų ir padėkų žodžiai.

Šventėje viešėjo bei sveikinimo žodį tarė ir buvęs 1-os vidurinės mokyklos mokinys, 1955-ųjų metų laidos abiturientas Stasys Stačiokas, kurio klasės auklėtojas buvo Antanas Strazdas. Jis – kadenciją baigęs LR Konstitucinio teismo teisėjas. Jis mokykloje buvo talentingas futbolininkas, vaidino teatre, mėgo pažinti kraštą, kartą pėsčiomis jis nukeliavo net iš Alytaus į Vilnių.

„Nuostabi šventė. Žmogaus gyvenime visada yra kažkoks įvykis, kuris tampa pirmu paktu tam tikru jo gyvenimo tarpsniu. Šiandien miniu tą žingsnį, kada prasidėjo ruošimasis savarankiškam gyvenimui. Aš į šią mokyklą vaikščiodavau iš centro per gražų pušyną. Tas buvimas mokykloje yra toks pirmas didžiulis žmogaus suprantamas džiaugsmas, kad tampi savarankišku žmogumi“, – kalbėjo garbus šventės svečias, paskaitęs savo gimtajam miestui skirtas savo parašytas eiles.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago mokyklą baigė ir žinomas dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Albertas Antanavičius. Jis yra ir šios mokyklos himno autorius. „Nesuklysiu sakydamas, kad Alytaus gimnazija – visų miesto mokyklų promočiutė, švietimo ir kultūros židinys“, – sakė svečias, prisiminęs ir paminėjęs jį, jo tėtį ir brolį mokiusią mokytoją bei mokyklai skyręs jautrų savo kūrybos posmą.

Renginyje apsilankė ir iki šiol kasmet susitinkanti buvusių mergaičių ir berniukų mokyklų 1951-ųjų metų laidos mokinių klasė. Šiandien jau sidabru smilkiniuos pasipuošę buvę mokyklų mokiniai kartu lipo į sceną ir skyrė jautrius ir šiltus sveikinimus ir padėkas.

„Šiandien esame laimingi, kad sulaukėme ir dar galime dalyvauti savo mokyklos šimtmetyje“, – sakė garbūs senoliai, o renginio svečiai jiems atsistoję skyrė audringų aplodismentų jūrą.

Renginyje gražių emocijų teikė ir abiejų mokyklų paruošta istorinė kompozicija „Gyva išliksi šimtmečio paveiksle“. Į šventinę sceną užlipę dainas traukė, eiles deklamavo ir prisiminimais dalijosi ne tik mokyklų mokiniai, bet ir mokytojai.

Po oficialiosios šventės dalies renginio svečiai buvo pakviesti į teatro fojė, kur laukė vaišės, jaukūs pašnekesiai ir dar neišsakyti palinkėjimai vieni kitiems.

Dvi mokyklos išaugo iš vieno kamieno

Šimtametė tuometinės mokyklos istorija prasidėjo dar 1919 metų pavasarį, kai Alytaus apskrities valdybos pirmininko pavaduotojas, pažangus valstietis Jonas Maknickas pėsčias nužygiavo į Kauną ir, padedamas svainio, Švietimo ministerijos Dailės departamento direktoriaus Antano Žmuidzinavičiaus, gavo Švietimo ministerijos leidimą Alytuje steigti keturių klasių vidurinę mokyklą. Pirmosiomis jos patalpomis buvo pasirinktas apleistas mūrinis buvusios rusų artilerijos kareivinės pastatas.

Tarpukario laikotarpiu mokykla ne kartą buvo pertvarkyta, keičiamas jos statusas ir vieta. 1944 m., mokykla buvo padalinta į 1-ąją berniukų ir 2-ąją mergaičių gimnaziją. Vėliau tarsi iš vieno medžio kamieno išaugusios mokyklos tapo savarankiškomis šakomis ir šiandien jos veikia atskirai viena nuo kitos.

 

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *