„Mums visiems skauda, visi turime bėdų“, – taip pirmadienio popietę Alytaus miesto savivaldybėje susitikime su teisininkais sakė kelios dešimtys nuo padangų perdirbimo įmonėje kilusio gaisro nukentėjusių Alytaus miesto ir rajono verslininkų. Jie rinkosi aptarti, nuo kuo reikia pradėti siekiant gauti kompensacijas už stichinio gaisro metu patirtus nuostolius.
Kilus gaisrui Alytaus mieste ir rajone ne tik buvo paskelbta ekstremali situacija, tačiau kurį laiką buvo uždarytas eismas į Pramonės rajoną, o įmonėms buvo uždrausta vykdyti veiklas. Dėl to verslininkai patyrė nemenkų finansinių nuostolių. Nurimus gaisro gesinimo darbams, verslininkai susirūpino, kaip gi tuos nuostolius įvertinti ir apskaičiuoti, į ką kreiptis dėl jų kompensavimo, kas už visa tai atsakys, koks turėtų būti procedūrų eiliškumas ir kokie terminai, kokiu keliu geriausia nueiti.
Visais šiais klausimais pakonsultuoti verslininkus į Alytų atvyko teisininkai. O jie buvo atviri – tikėtis, kad visus nuostolius visiems nukentėjusiesiems padengs galima gaisro kaltininkė „Ekologistika“ yra utopija, nes iki šiol nėra aišku, ar įmonė buvo apsidraudusi, nei kokiu draudimu, nei kas ir už kiek apdrausta. Jeigu ir buvo apdrausta, tos pinigų sumos padengti kitų verslininkų patirtiems nuostoliams veikiausiai nepakaks.
Advokatas Kęstutis Švirinas pateikė kelis galimus nuostolių kompensavimo išieškojimo atvejus. Vienas jų – verslininkai galėtų vienytis ir pateikti kaltininkui grupinį ieškinį, tačiau suabejojo, kad atsakovas bus pajėgus atsakyti finansiškai.
Advokatas Mindaugas Jablonskis, kalbėdamas apie Vyriausybės paramą šios ekstremalios situacijos akivaizdoje, taip pat nenuteikė optimistiškai. Pasak jo, Vyriausybė, gavusi suformuotą nuomonę iš Lenkijos, laikosi požiūrio, jog Alytuje nieko blogo nenutiko. Esą tarša Alytuje buvo mažesnė nei įprastas Krokuvos fonas.
„Tai didelio optimizmo neteikia. Aš pats į šį reikalą žiūriu paprastai – pirmiausia pranešti apie nuostolius draudimui reikia dabar. Tą turėtų padaryti visos nuostolių dėl gaisro patyrusios įmonės. Tada nedelsiant kreiptis ir į kitas instancijas. Mano įsitikinimu, Vyriausybė žadės, žadės, žadės, o kai ateis laikas, sakys, kodėl nesikreipėte į savo draudimo bendroves, o Vyriausybė yra tik tas galutinis taškas“, – sakė teisininkas.
Advokatai pabrėžė, kad draudimo kompanijos yra tas briedis, kurį reikėtų medžioti pirmiausiai ir tai esą yra greitesnis būdas gauti kompensacijas už patirtus nuostolius nei teismo kelias.
Susitikime buvo keltas klausimas, ar verslininkams reikia vienytis ir dėl nuostolių kompensavimo išieškojimo kreiptis kolektyviai, ar individualiai. Tačiau ir čia konkretaus atsakymo nebūta, esą kiekviena įmonė patyrė labai skirtingus nuostolius, o dar daugiau jų gali paaiškėti žymiai vėliau.
Teisininkai verslininkams patarė kolektyviai kreiptis į prokurorą, kuris ėmėsi tirti gaisro kilimo priežastį ir nustatyti katastrofos kaltininką. Siūlė pagalvoti ir apie bendrą ieškinį kaltininkui.
Pasak advokatų, skaičiuojant žalą, verslininkai turėtų pasitelkti ekspertus. O skaičiuoti nuostolių piniginius dydžius vertėtų iš peties, esą praktika rodo, jog dažniausiai juos išmokant, sumų dydžiai būna gerokai nubraukiami. Būta raginimų labiau pasitikėti draudimo kompanijomis, esą šiuo metu rezonansą šalyje sukėlusio įvykio akivaizdoje jos tikrai nenorės susigadinti reputacijos ir stengsis įmonėms išmokėti.
Galiausiai verslininkai susitarė, kad reikia sudaryti nukentėjusių verslininkų sąrašą, nurodyti kontaktinius asmenis ir toliau komunikuoti bei atitinkamus sprendimus kaip elgtis priimti per Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie bus ta nuo gaisro nukentėjusius verslininkus vienijanti ir telkianti grandis.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius priminė, kad dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje veiklą sustabdžiusios įmonės gali kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas. Šios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.
Teisininkų susitikime su Alytaus miesto ir rajono verslininkais dalyvavo ir iš Vilniuje vykusio Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sugrįžęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jis teigė, kad kol kas girdėjo tik Vyriausybės atstovų pažadą nukentėjusių teritorijų nepalikti nelaimėje vienų, o patirtus nuostolius kompensuoti iš Vyriausybės rezervo fondo. Taip pat buvo pabrėžta, kad teritorijos, vandens ir dirvožemio užterštumo tyrimų rezultatai bus aiškūs po dviejų ar trijų dienų. Būtent dėl to Vyriausybės atstovai žadėjo pratęsti paraiškų dėl patirtų nuostolių priėmimo terminus. Pasak A. Vrubliausko, belieka tikėtis, kad pažadai bus ištęsiami. Kol kas ekstremali situacija nėra atšaukiama ir Alytaus rajone.
Nuo gaisro nukentėję verslininkai dėl nuostolių kompensavimo gali kreiptis tiek asmeniškai susiradę advokatus, tiek kreipiantis asmeniškai į Vyriausybę, tiek į savo savivaldybes. Dėl kolektyvių veiksmų įmonių atstovai gali kreiptis į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmus.