Krizę išgyvenęs priklausomybių specialistas: „Vyrai paliekami likimo valiai“

Priklausomybės – skaudi tema, kuri niekada nepraranda aktualumo. Nepaisant statistikos, skaičių didėjimo ar mažėjimo, tai yra individuali žmogaus ar šeimos tragedija, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Nuoširdus pokalbis šia tema atskleidžia jautriausias žmogaus ir šeimos puses.
Savo patirtimi ir žiniomis apie priklausomybes dalinasi Virginijus Tamulionis, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiasis specialistas.

Virginijau, esate ne tik priklausomybių konsultantas, bet ir Alytaus vyrų krizių centro vadovas. Kas paskatino imtis tokios veiklos?

2009 metais pats išgyvenau krizę, kurios pasekmė – iširusi šeima. Likau vienas su daugybe neatsakytų klausimų. Ramybės nedavė mintys apie tai, kas nulėmė tokią santykių baigtį. Kodėl tai įvyko?
Pradėjau gilintis į save, ieškoti atsakymų, informacijos, lankyti įvairius kursus, seminarus. Daug žinių gavau iš Alytaus miesto moterų krizių centro. Tuomet keistai jaučiausi dalyvaudamas seminaruose Moterų krizių centre, buvau ten vienintelis vyras. Lankydamasis šiame centre supratau, kad šeimose patiriamas smurtas, kylančios krizės didžiąja dalimi priklauso nuo piktnaudžiavimo alkoholiu. Supratau ir tai, kad priklausomybės – problema, labiau paplitusi tarp vyrų.
Pasidomėjau, kas tokiais atvejais dirba ir teikia pagalbą vyrams. Nustebau, kad pagalba dažniausiai teikiama vaikams ir moterims, o vyrai paliekami likimo valiai. Lietuvoje tuo metu buvo tik keturi vyrų krizių centrai: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje ir Utenoje. Ėmiausi iniciatyvos įsteigti vyrų krizių centrą Alytuje ir 2016 metais duris atvėrė Alytaus apskrities vyrų krizių centras.

Kodėl nusprendėte tapti priklausomybių konsultantu?

Vyrų krizių centro tikslas – dirbti su smurtaujančiais ir turinčiais priklausomybių vyrais, teikti pagalbą jiems ir jų artimiesiems. Nuolat kėliau kvalifikaciją, mokiausi, gilinau savo žinias, baigiau priklausomybių ligų atpažinimo, pirminio kontakto ir konsultavimo, motyvacijos gydymuisi mokymų programą. Netrukus inicijavau Priklausomybių konsultacinio punkto Alytuje atidarymą, kur priklausomybes turintys asmenys ir jų šeimos nariai gauna pirminę informaciją apie juos kamuojančias priklausomybes, jie motyvuojami tolimesniems veiksmams.

Kokių rūšių priklausomybės yra dažniausiai pasitaikančios?

Dažniausios priklausomybės mūsų visuomenėje – rūkymas, alkoholio, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, azartinių lošimų, sekso, pornografijos, maisto, apsipirkinėjimo, net nuo darbo.

Ar galima teigti, kad priklausomybių turinčiose šeimose daugiau galimybių užaugti vaikams, kurie taip pat turės priklausomybių?

Negaliu tvirtinti vienareikšmiškai. Mano darbo patirtyje yra pavyzdžių, kai tėvai arba vienas iš tėvų buvo priklausomi nuo alkoholio, tačiau tokioje šeimoje užaugęs žmogus gyvena besivadovaudamas visiškai priešingomis nuostatomis, propaguoja blaivybę.

Neretai pastebiu paradoksalų moterų, augusių su priklausomu nuo alkoholio ir smurtaujančiu prieš motiną tėvu, elgesį, kai jos pasirenka sutuoktiniu vyrą su tokia pat priklausomybe ir smurto problema. Todėl tėvai, linkintys savo vaikams gražios ateities, turėtų galvoti ne tik, ką daro šiandien, bet ir kaip jų elgesio modelis atsilieps jų vaikams suaugus, priimant svarbius gyvenimo sprendimus.

Ar teko savo darbo praktikoje susidurti su priklausomybę turinčiais vaikais ar paaugliais?

Taip, teko. Esu konsultavęs vaikus, kenčiančius nuo kompiuterinių žaidimų priklausomybės, taip pat priklausomus nuo tabako ir narkotinių medžiagų. Dažniausiai tai 13-16 metų paaugliai. Tarp paauglių dažniausiai pasitaiko priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, kuri šiuo metu kelia nerimą daugeliui tėvų. Paaugliai įnikę į virtualų pasaulį, nenori niekur eiti iš namų, nesidomi aplinka, mažai valgo, kartais nustoja lankyti ugdymo įstaigą, nebendrauja su draugais ar bendraamžiais, komunikuoja tik virtualiai.

Sulaukiu žinių iš ugdymo įstaigų, tėvų pagalbos prašymų dėl elektroninių cigarečių, kurias labai pamėgo vaikai. Pastaruoju metu gaunu informacijos apie paauglių rūkomas psichiką veikiančia medžiaga supurkštas cigaretes, kurios dar labiau skatina poreikį rūkyti. Taip pat iš pokalbių su jaunimu sužinojau, kad nemažai nepilnamečių jau yra bandę marihuanos, vadinamos žolės. Pertraukų tarp pamokų metu pastebiu būrelius paauglių, ieškančius saugių vietų netrukdomiems parūkyti.

Kokie požymiai išduoda, kad paauglys turi priklausomybę? Į ką tėvai turėtų pirmiausiai atkreipti dėmesį?

Dažnai pasitaiko, kad vaiko ar paauglio elgesys keičiasi tuomet, kai jo šeimoje vyksta kažkas negatyvaus, tai gali būti konfliktai, matomas smurtas, šeimoje išgyvenamos krizės ir pan. Visa tai gali paskatinti vaiką ieškoti nusiraminimo netinkamais, žalingais būdais.

Galimi neleistinų medžiagų vartojimo požymiai išryškėja tuomet, kai paauglys vis dažniau iš tėvų prašo ar reikalauja pinigų, mažai laiko praleidžia namuose, grįžta vėlai, kalba nerišliai, keičiasi jo elgesys, paryškėja nuotaikų ir emocijų kaita, pavyzdžiui, kai be pagrindo juokiasi, pradeda pykti, jaučia nerimą, elgiasi impulsyviai ar net agresyviai.

Tėvams patarčiau atkreipti dėmesį į paauglio draugus, pomėgius, su kuo jis bendrauja, kokio amžiaus jo draugai, kur jis lankosi. Būtina pasidomėti, ką veikia jų atžala, kai nebūna namuose. Įtarus, kad vaikas vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar yra priklausomas nuo kitų, anksčiau išvardintų, priklausomybių, būtina kreiptis į specialistus.

Kur kreiptis tėvams, įtarus atžalą turint priklausomybę? Kokios pagalbos galima tikėtis?

Įtarus, kad jūsų vaikas turi priklausomybę, patarčiau kreiptis į priklausomybių konsultantą, kuris suteiks pirminę konsultaciją ir duos patarimų, kaip elgtis toliau, nukreips tinkama linkme. Pagalbą galima gauti priklausomybės ligų centruose, taip pat kreipusis konsultacijos į vaikų psichiatrą. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale yra vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius. Jame vyksta socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimai. Paaugliai ten gauna visą reikalingą gydymą, yra laikinai apgyvendinami, turi galimybė mokytis. Svarbiausia pripažinti šeimoje atsiradusią problemą ir išdrįsti kreiptis pagalbos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija

Panašūs įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *