Vilija Ramanauskienė: „Praėjusios kadencijos darbus siekiama nužudyti“

Alytaus miesto tarybos narė, „Alytaus piliečių“ atstovė Vilija Ramanauskienė labai gerai žino, kaip politikos užkulisiai atrodo tiek pačiai dalyvaujant joje, tiek ją stebint žurnalistės akimis. Įdomu tai, kad jos požiūris į politiką niekada nebuvo palankus, o su ja susidūrus tiesiogiai, ta nuomonė net sustiprėjo.

Į Alytaus miesto tarybą Jūs išrinkta antrą kadenciją. Ar pajautėte kokių nors skirtumų, kai į politikės postą žengėte jau turėdama patirties?

Mano vienintelis tikslas – kažką nuveikti miesto labui. Dalyvauti politikoje dėl politikos – nenoriu, nenorėjau ir nenorėsiu. Man tarybos nario postas nėra vertybė, o vertybė ką būnant jame galima padaryti savo miestui, kuriame gimiau ir užaugau.

Pastebiu, kad kuo politikas yra mažiau politikas, tuo jis blaiviau mąsto. Naujai į tarybą atėję politikai mąsto kaip miesto žmonės. Politikos senbuviai, įvairių partijų atstovai dažniausiai turi savo kadencijos tikslų, neatsiriboja nuo rinkimų etapų ir pagal tai projektuoja savo darbus.

Mano požiūris visada buvo kitoks ir man nesvarbu kokie rinkimai kada artėja. Man tiesiog yra darbai, kuriuos noriu padaryti, kurie noriu, kad būtų tęsiami.

O skirtumų tikrai yra. Šioje kadencijoje pastebiu žymiai mažiau blaivaus proto ir žymiai daugiau politikavimo. Yra labai daug kalbėjimo dėl kalbėjimo net nesuprantant apie ką kalbama.

Neteisinga man atrodo, kad per praėjusios kadencijos ketverius metus nuveiktus darbus dabar siekiama tiesiog nužudyti. Mes patys atėję į valdžią tęsėme viską, kas mums atrodė gera ir kūrėme naujus dalykus. Patys bandėme keisti tik tuos, kurie turėjo neigiamą kontekstą.

Būdama žurnaliste politiką matėte kitomis akimis, o ar kaip nors keitėsi Jūsų požiūris į ją, kai perėjote į kitą barikadų pusę?

Aš apie politiką niekada gerai negalvojau, tas požiūris labai nesikeitė ir net sustiprėjo. Man bjaurus tas politikavimas dėl asmeninių užslėptų tikslų. Kažkas baisaus, kai vyksta nuteikinėjimai vardan postų siekimo. Man tiesa, teisingi darbai yra pirmoje vietoje.

Darbas Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komitete yra viena tų sričių, kur gimsta daugybė pasiūlymų, padedančių pamatus Alytaus miesto verslui, ekonomikai. Kaip vertinate dabartinį Alytaus miesto verslo ir ekonomikos klimatą? Ar yra šiltėjimo požymių?

Aš labiau laikausi liberalios pozicijos šiuo klausimu. Geriausia pagalba verslui – jam netrukdyti ir sudaryti sąlygas, kad būtų patogu. O verslas visuomet labai nori stabilumo ir aiškių sprendimų. Praėjusios kadencijos metu buvo bandyta būtent to siekti ir taip elgtis. Nežinau, kaip surasti balansą, kad visi būtų patenkinti vienokiais ar kitokiais sprendimais. Visi laimingi niekada nebus. Verslas nenori laukti, jam reikia greitų sprendimų. Alytaus miesto savivaldybė iki šiol neturi vieno langelio verslui principo, kas padėtų sukoncentruoti visą informaciją ir pagalbą verslui vienoje vietoje.

O kaip vertinate planus Alytaus miesto centre steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), nors pramonės parkas neužpildytas?

Gerai vertinu ir nemanau, kad teritorija prie kitų gamyklų ir aplinkkelio yra miesto centras. LEZ įprastai steigiami ten, kur susiduriama su tam tikromis problemomis. Alytaus miestui jos labai reikia. Kažkada steigiant pramonės parką, visiškai nebuvo pažiūrėta į žemę, aplinką, į kitus teritorijos niuansus, šiandien sudarančius begales trukdžių. Dėl to pramonės parko galimybės praktiškai yra išsemtos.

Mums reikėtų suvokti, kad konkuruojame ne su Marijampole ar kokiu nors kitu miestu, bet mes konkuruojame jau su užsienio valstybėmis, esame šios rinkos žaidėjai.

Esminis klausimas yra koks LEZ teritorijoje turėtų būti verslas? Gal mes priktrauksime dronų bandytojus, IT kūrėjus. Kam trukdytų tokia pramonė? Šiuolaikiniai LEZ yra kaip parkai, kuriuose stovi modernūs, stikliniai pastatai, veikia kavinės, darželiai, aplinką juosia parkai. Tai nėra medvilnės tekstilės fabrikas. Mes turime labai aiškiai apsibrėžti, kaip turi atrodyti LEZ, apspręsti miesto apsaugos zonos klausimus.

Ko, Jūsų požiūriu, reikia, kad pramonės parkas taptų patraukliu ir didžioji dalis jo būtų įveiklinta?

Į savivaldybę ateina užklausos dėl kelių dešimčių ar šimtų hektarų plotus turinčių sklypų. To šiuo metu Lietuvoje niekas pasiūlyti negali. Mūsų pramonės parke galime pasiūlyti vos kelių hektarų sklypus viename plote. Be to, juose reikia milžiniškų investicijų. Kuriems investuotojams tai pasirodys patrauklu? Mes per tokį pramonės parką praradome labai daug. Dar praėjusios kadencijos metu turėjome mūsų sklypais besidomėjusią vokiečių gamyklą, kuri pasidarė geologinius tyrimus ir radusi keturis metrus durpių, išėjo.

Manau, kad įsteigus ir įveiklinus LEZ, jis galėtų ištempti pramonės parką į dienos šviesą. Rimtiems investuotojams reikia labai daug aptarnaujančių dalykų. Aptarnaujančioms įmonėms reikia mažesnių sklypų. Joms padėjus sutvarkyti pramonės parko sklypus, susikurti palankias sąlygas, galbūt pavyktų užpildyti ir visą parką.

Ko pritrūko, kad praėjusioje kadencijoje nepavyko šiuo klausimu stipriai pasistūmėti į priekį?

Tai, kad šioje kadencijoje garsiai kalbama apie LEZ ir kad prieš metus Alytuje lankęsis premjeras pasakė, jog jo mūsų miestui išties reikia, yra milžiniškas kelių metų įdirbis. Pasistūmėti į priekį pavyko labai daug. Pramonės parke atsirado vienas kitas investuotojas. Be to, buvo išjudinti klausimai dėl metai iš metų savo įsipareigojimų nevykdančių investuotojų, su kuriais buvo pasirašytos beviltiškos sutartys. Tie biurokratiniai dalykai, ypač susiję su žeme, užtrunka labai ilgai.

Esate Etikos komisijos pirmininkė. Ar dažnai tenka susidurti su politikų etikos pažeidimais? Kokie jie dažniausiai būna – piktybiniai, sąmoningi, ar dažniau kyla iš nežinojimo?

Nors dirbame dar neilgai, tačiau jau susidūrėme su tokių situacijų sprendimu. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savivaldybėms pavedė patikrinti visų tarybos narių deklaracijas ir paaiškėjo, kad septyni politikai pažeidė prievolę laiku deklaruoti viešus ir privačius interesus. Svarstėme kiekvieną atvejį atskirai, tačiau tai nebuvo piktybiniai atvejai, nors jie ir buvo pripažinti pažeidę viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.

Šiuo metu turime ir vieną piktybišką atvejį, tačiau komisijos nuostatai mus įpareigoja apie tai kol kas neskelbti.

Kaip manote, ar politikoje ne per dažnai mojuojama etikos principais siekiant nukenksminti politinius oponentus?

Labai daug kas mojuoja tuo, kas ką sugalvoja. Tas politikavimas ir populistinis rėkavimas vardan to, kad nori kažką sužlugdyti yra beprasmis laiko gaišinimas. Tą laiką galima būtų išnaudoti kokių nors gražių ir prasmingų darbų nuveikimui.

Kaip manote, ar einant į politiką, žmogus turėtų būti švarus kaip tas baltas popieriaus lapas, ar vis tik reikia suteikti progą ir tiems, kas gyvenime yra suklydę?

Tai priklauso nuo to, kaip tie žmonės suklydo. Jeigu tai susiję su korupcija ar yra pagrįsti įtarimai dėl tokių dalykų, tada vienareikšmiškai jų politikoje neturėtų būti.

Pavasarį vykusiuose savivaldos rinkimuose kandidatavote į Alytaus miesto vadovo kėdę, tačiau gyventojai išsirinko kitą merą. Ar šis pralaimėjimas Jums buvo skaudus ir netikėtas?

Oi, ne… Iš tiesų nesiekiau jokių politinių postų, tiesiog susiklostė tokia situacija, kad judėjimo lyderis Vytautas Grigaravičius daugiau nebekandidatavo į merus ir kažkas kitas turėjo tą atsakomybę prisiimti. Žinoma, kai kandidatuoji, visada geriau laimėti, bet tai nėra mano svajonė. Tačiau jeigu būčiau buvus išrinkta, būčiau žinojus ką daryti, nes minčių, idėjų turiu begalę.

Praėjusioje kadencijoje „Alytaus piliečiai“ buvo stipri politinė jėga, o šią kadenciją Jūs esate tik trys. Kaip manote, kas nutiko, kad šiuo judėjimu rinkėjai jau nebepatikėjo? Ar jaučiate nuoskaudą?

Manau, kad buvo labai daug išorinių veiksnių. Lyderio Vytauto Grigaravičiaus žadėtas atsitraukimas taip pat turėjo reikšmės, nes žmonės į jį rėmėsi. Be to, mes nesame tie politikieriai, kurie daug politikavo. Mes dirbom ir mes manėm, kad žmonės mato, ką tu darai ir už tuos darbus kalbėti nereikia. Bet taip nėra. Mes nemokėjom piarintis. O dar kai atsiranda garsiai rėkiančių, matyt tai labiau paveikia.

O šiaip tai, ko norėjo žmonės, tą ir išsirinko. Aš dėl to neturiu jokių nuoskaudų ar nusivylimų.

Ko būdami trise Jūs sieksite per šiuos ketverius metus? Kokie Jūsų prioritetiniai darbai?

Pirmiausia iš visų jėgų ginsime tą skaidrumą, kuris buvo per tuos ketverius „Alytaus piliečių“ vadovavimo metus. Nebuvo jokių asmeninių interesų, draugysčių. Tik darbas be jokių požeminių srovių. Visa tai bandome stebėti, išlaikyti ir dabar. Netylėsim ir įtartinų veiksmų netoleruosim.

Vytautas Jastremskas, priklausantis Antikorupcijos komisijai, apie savivaldybės darbą išties žino daug ir jis tikrai tuo klausimu dirbs aktyviai.

„Alytaus piliečių“ valdymo metu buvo padėti alytiškių iniciatyvų pamatai, kurie buvo teigiamai įvertinti visos šalies kontekste. Panašu, kad pasikeitus valdžiai, yra bandoma gesinti šią iniciatyvą. Kaip vertinate pastarajame tarybos posėdyje priimtą sprendimą nepritarti dviems alytiškių išrinktoms iniciatyvoms?

Apmaudu. Visa Europa eina link to. Mes neištraukėm iš skrybėlės šios idėjos. Kažkam ją reikia numarinti tik dėl to, kad tai padarė „Alytaus piliečiai“. Net brolių Gataveckų sukurtą ženklą Alytus/Myliu yra uždrausta naudoti tam tikrose įstaigose ir toks nurodymas yra atėjęs iš kai kurių savivaldybės vadovų, esą tai „Alytaus piliečių“ ženklas. Absurdas kažkoks.

Alytiškių iniciatyvos tebuvo bendruomenės įtraukimas, o mes esam tik iš tos pačios bendruomenės atėję žmonės. Norisi, kad miesto žmonės gyventų dėl savo miesto, kad suprastų, kas jame vyksta. Alytiškių iniciatyvos ir buvo tam skirtas būdas. Žmonės turi patikėti šia iniciatyva, kad į jų nuomonę bus atsižvelgta.

Manau, kad tai tebuvo asmeninės ambicijos sužlugdyti pačią idėją. Esu įsitikinusi, kad gyventojų iniciatyvos artimiausiu metu bus visos valstybės mastu. Į mus dėl šios iniciatyvos konsultacijų kreipiasi kiti miestai. Pernai Vienoje ši iniciatyva pateko į geriausių Europos bendruomeninių iniciatyvų dešimtuką. Tai išties dėmesio vertas dalykas.

Dabar diskutuojama, kad už iniciatyvas per mažai žmonių balsavo. O kai už į tarybą išrinktą tarybos narį balsavo per tris, penkis ar šešis šimtus alytiškių, jau ne per mažai? Ir dabar tas tarybos narys jaučiasi turįs teisę spręsti, kaip paskirstyti savivaldybės biudžeto 60 milijonų eurų? Tai kokia tada turi būti ta balsavusiųjų skaičiaus riba, kad iniciatyva pasirodytų verta būti įgyvendinta? Dvidešimt tūkstančių? Rinkimuose ne visuomet tiek dalyvauja. Be to, balsavimas už iniciatyvas yra daug sudėtingesnis nei rinkimuose.

Dabar vienam pasirodė voverė negraži, kitam vartai per dideli, trečiam dar kažkas neįtinka. Nu ne apie tai, žmonės gerieji, kalbam. Arba mes pasitikime miesto bendruomene, arba ne.

Pasaulio alytiškių sambūris taip pat yra „Alytaus piliečių“ iniciatyva. Į ją nieks nesikėsina? Ar ir toliau ją globosite?

Taip, mes tą ir darome. Ši idėja gimė tarsi užklasinė veikla, be jokių oficialumų. Manau, kad tai šilti dalykai, santykių ir ryšių palaikymas, ką savivaldybė gali padaryti be jokių didesnių investicijų ir pastangų. Mes tikrai planuojame tai tęsti. Šiuo klausimu jau lankėmės ir pas dabartinį merą ir jis išreiškė šios iniciatyvos palaikymą, žada remti.

Dabar steigiame Pasaulio alytiškių bendruomenės asociaciją, juridinį vienetą, per kurį galėsime įgyvendinti įvairius projektus. Alytaus ambasadoriai labai aktyvūs žmonės, rengia projektus, negaili savęs savo gimtajam miestui.

O šios iniciatyvos misija yra, kad po pasaulį išsibarstę alytiškiai su savo miestu visada būtų širdimi, galėtų dalintis savo idėjomis ir taip dalyvauti miesto gyvenime.

Ačiū už pokalbį!

Panašūs įrašai:
  Prenumeruoti  
Pranešimus apie